Pagrindines mieste įvykstančių eismo įvykių priežastis ir ateityje vairuotojų laukiančius pokyčius kelyje su "Vakarų ekspresu" aptarė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kelių policijos viršininkas Mindaugas Džermeika ir Lietuvos kartingų čempionas Karolis Jovaiša.
Avaringiausias - Taikos prospektas
Klaipėdoje ne vienerius metus važiuojantys vairuotojai veikiausiai galėtų ant rankų pirštų suskaičiuoti pavojingiausias miesto sankryžas. Pastaruoju metu dažnai eismo įvykiai fiksuojami pietinėje miesto dalyje, Smiltelės gatvės sankryžose.
Tačiau Klaipėdos AVPK Kelių policijos viršininkas M. Džermeika suskubo patikinti, kad daugiausiai skaudžių incidentų nutinka centrinėje miesto gatvėje - Taikos prospekte nuo Senojo turgaus iki prekybos centro BIG. Ir neretai įvykiai nutinka netgi ne sankryžose.
"Pasitaiko incidentų prie įvažų ir prie pėsčiųjų perėjų. Dėl smulkiųjų eismo įvykių dažnai vairuotojai pareigūnų net nekviečia ir patys pildo eismo įvykio deklaraciją. Tad tokios informacijos net negauname. Atkarpa Taikos prospekte yra intensyviausia ir avaringiausia", - sakė jis.
Pasak Klaipėdos Kelių policijos vado, daugiausiai problemų kyla miesto žiedinėse sankryžose, kai persirikiuoti norintys automobiliai susiduria su kitais. Jo teigimu, tokius atvejus išaiškinti yra labai sunku, nes ir vienas, ir kitas vairuotojas siekia įrodyti savo tiesą.
"Tada turime remtis šukėmis, apgadintomis transporto priemonėmis. Neretai tenka kreiptis į Lietuvos teismų ekspertizių centrą, kad būtų išaiškintas kaltininkas. Tad tikrai mieste avaringų vietų yra ne tik šviesoforinėse sankryžose", - tikino M. Džermeika.
Avarijų priežastys - įvairios
Kelių policijos viršininko manymu, daugelį incidentų kelyje sukelia į Klaipėdą atvykę svečiai, kurie gerai uostamiesčio gatvių nepažįsta. Tačiau akmenėlis buvo mestas ir į miesto senbuvių daržą, kurie eismo įvykius provokuoja skubėdami ir viršydami greitį.
"Eismo įvykių pasitaikys ir ateityje, nes viskas priklauso nuo dinamikos - kaip keičiasi transporto priemonių srautas. Patys klaipėdiečiai per sankryžas yra pravažiavę daugybę kartų, tad dar prieš įvažiuodami į jas žino, kurioje juostoje reikės rikiuotis.
Atvykėliams problemų kilti gali. Tačiau suklysti gali ir senbuvis. Tai paprastai nutinka per skubėjimą. Kai kurie galbūt rizikuoja ir važiuoja per sankryžą jau mirksint žaliam šviesoforo signalui. Tokiu atveju galbūt bus suspėta pravažiuoti per sankryžą, tačiau kitas vairuotojas gali lygiai taip pat į sankryžą įvažiuoti anksčiau ir tada nutinka eismo įvykis. Nemanau, kad avarijos kyla dėl žinių stokos. Kaip keletą priežasčių įvardyčiau skubėjimą ir neapdairumą", - galimas situacijas pasakojo M. Džermeika.
Lietuvos kartingų čempionas, pasaulio kartingų čempionato dalyvis K. Jovaiša pridėjo, kad eismo įvykių priežastimi gali tapti ir galingi automobiliai, kuriuos paprastai yra linkę įsigyti jauni vairuotojai. Jiems neretai koją pakiša teorinių žinių stoka.
"Jaunas vairuotojas turi šiek tiek mažiau patirties. Pagrindinė jaunų vairuotojų problema - galu varomi galingi automobiliai. Per greitai daromi posūkiai. Jaunuoliai paprastai siekia kuo greičiau nuvažiuoti į "Regitrą" ir gauti vairuotojo pažymėjimą, vairavimo mokyklose per daug nekreipdami dėmesio į teoriją. Žmogus gali mokėti Kelių eismo taisykles visais 110 procentų, bet jeigu jis nesupranta, kaip automobilis veikia techniškai ir negerbia kitų vairuotojų, gatvėse avarijų skaičius nemažės", - neabejojo lenktynininkas.
Kultūra keliuose gerėja
M. Džermeika prisimena, kaip prieš dešimtmetį vairuotojai masiškai pažeisdavo Kelių eismo taisykles bandydami apvažiuoti susidariusias spūstis. Net internete pasirodydavo vaizdo įrašų, kaip vairuotojai kamščius apvažiuoja šaligatviu.
Klaipėdos Kelių policijos viršininkas pasidžiaugė, kad tokių šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebepasitaiko.
"Vairuotojų kultūra keliuose kasmet gerėja. Daugiausiai tam įtakos turi išmanieji prietaisai - vaizdo registratoriai, mobilieji telefonai. Daugelis to prisibijo, tad galbūt, nors ir norėtų pažeisti taisykles, supranta, kad bet kada gali būti užfiksuoti kitų vairuotojų, kurie medžiagą gali atsiųsti per internetinę policijos svetainę. Gavę tokią medžiagą pažeidėjus baudžiame", - sakė M. Džermeika.
Iš Šilutės kilęs, tačiau neretai į Klaipėdą užsukantis sportininkas K. Jovaiša su įžūliais vairuotojais kelyje vis dar susiduria. Jo manymu, miesto vairuotojai turėtų būti atlaidesni atvykėlių ar senjorų atžvilgiu, kurie gatvėse renkasi saugų greitį.
"Jeigu vairuotojas iš kito miesto, vietiniai tuo labiau turi būti tolerantiški kelyje. Užtenka įsivaizduoti ir pabūti kito žmogaus vietoje. Manau, daugelis yra tai patyrę. Žmonės labai pasitiki savo jėgomis, bando lenkti, užlįsti, o tokiu metu kaip dabar, kai atšąla, atlikus pavojingą manevrą automobilis gali pradėti slysti ir taip padaroma avarija.
Yra situacijų, kai eismą stabdo senesni žmonės. Bet, kaip ir sakiau, reikia būti tolerantiškam. Nėra būtina jiems rodyti kumščiu, važiuoti "prisiklijavus" iš paskos ar užlįsti. Blogai, kai vairuoji ir nematai kitų eismo dalyvių. Didžioji dalis žiūri tik aplink save, kaip jiems gerai, bet apie kitų saugumą negalvoja", - teigė vienas iš Simuliatorių akademijos Klaipėdoje savininkų K. Jovaiša.
RODYKLĖS. Nuo 2020-ųjų metų Lietuvos keliuose neturėtų likti žalių rodyklių, leidžiančių sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui. Tačiau tokiam sprendimui jau ruošiamos alternatyvos, jog ateityje būtų galima išvengti potencialių transporto spūsčių.
Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Vairuotojų laukia naujovės
Iki 2020-ųjų metų Lietuvoje ruošiamasi panaikinti žalias rodykles, kurios šiuo metu, sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui, netrukdant kitiems eismo dalyviams leidžia sukti į dešinę. Daugelis vairuotojų dėl tokio sprendimo piktinasi, baimindamiesi, kad tai pagrindinėse miesto arterijose sudarys papildomas transporto spūstis.
Visgi M. Džermeikos teigimu, artimiausiais metais Kelių eismo taisyklėse turėtų atsirasti išimtinė teisė sukti į dešinę net ir degant raudonam šviesoforo signalui. Tačiau, įsigaliojus tokiems pakeitimams, tai bus privalu daryti netrukdant kitiems eismo dalyviams.
"Mano manymu, rodyklė bus panaikinta tiesiog techniškai. Taisyklės veiksmą atlikti leis ir spūstys nesusidarys. Tokią alternatyvą pasiūlė Susisiekimo ministerija. Remiamasi Europos standartu", - sakė Klaipėdos Kelių policijos vadas.
Kad ši alternatyva bus įdiegta, viliasi ir Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Paukštė, mat kitu atveju iš tiesų vairuotojams kelyje gali kilti papildomų problemų.
"Iš tikrųjų girdėjau, kad svarstoma Susisiekimo ministerijoje dėl leidimo sukti į dešinę, kai dega raudonas šviesoforo signalas. Jeigu nebus priimtas šis sprendimas, žinoma, kai kuriose sankryžose pralaidumas pablogės. Tikimės geriausio", - vylėsi V. Paukštė.
Pasak "Gatvių apšvietimo" Eismo reguliavimo skyriaus viršininko Egidijaus Kivilio, šiuo metu Klaipėdos sankryžose yra 106 žalios rodyklės.
"Turime 42 sankryžas, kuriose yra nuo vienos iki keturių rodyklių, priklausomai nuo sankryžos sudėtingumo. Iš jų 21 sankryža yra perprojektuotos ir bus atnaujintos ar rekonstruotos jau be žalių rodyklių. Aštuonioms sankryžoms reikalinga atlikti analizę - skaičiuoti transporto priemonių kiekį piko, ne piko metu ir tuo pagrindu sukurti sankryžų simuliaciją (Savivaldybės perkama paslauga). Atlikus tokią simuliaciją bus parinkti optimalūs šviesoforo darbo ciklai be žalių rodyklių. 13 sankryžų bus nuimtos žalios rodyklės 2020 metais nepertvarkant jų, nes tai neturės įtakos sankryžų pralaidumui", - tikino E. Kivilis.
Eismo dalyviams - naujos Kelių eismo taisyklės
Susisiekimo ministerija primena, kad šių metų lapkričio 1 d. įsigaliojo Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai, skirti apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius - pėsčiuosius ir dviratininkus. Taisyklėse nustatyti griežtesni reikalavimai vairuotojams, jiems artėjant prie pėsčiųjų perėjų bei lenkiant dviratininkus, taip pat siekiama atsakingesnio pėsčiųjų elgesio.
KET pakeitimuose nustatyta prievolė vairuotojams nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje praleisti ne tik į ją įžengusį, kaip reikalauta iki šiol, bet ir žengiantį arba prie važiuojamosios dalies krašto stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Tai įpareigoja vairuotojus, artėjant prie nereguliuojamos sankryžos, anksčiau įvertinti eismo situaciją ir priimti sprendimą praleisti pėsčiąjį.
Eismo saugos požiūriu taip pat nepriimtina situacija, kai artėjančios transporto priemonės vairuotojas siekia paskubinti pėsčiųjų perėja einantį žmogų ir pravažiuoti pro pat jį, nesilaikydamas saugaus šoninio atstumo. Tokioje situacijoje pėsčiajam dėl nenumatytų priežasčių stabtelėjus kelyje - kluptelėjus, kažką pametus ir pan., vairuotojas nespėtų išvengti pėsčiojo partrenkimo. Todėl KET nustatyta, kad vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją tol, kol pėstieji neišėjo iš jo užimamos eismo juostos.
Atsakingiau turi elgtis ir patys pėstieji - žengdami į perėją jie turi būti atidūs ir įvertinti, ar eiti saugu. Siekiant tai užtikrinti, KET papildytos pėstiesiems skirtu reikalavimu prieš įžengiant į važiuojamąją kelio ar gatvės dalį ir einant ja vengti bet kokių veiksmų - mobiliojo ryšio priemonių naudojimo ir pan., kurie atitrauktų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo bei trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą