Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė akcentavo, jog pagrindinis susitikimo tikslas - aptarti, kaip būtų galima padėti sustabdyti smurtą prieš vaikus, mažinti savižudybių skaičių ir spręsti kitas itin aktualias bėdas. Esą kai kuriuos siūlymus būtų galima įgyvendinti ir savivaldybės lygmeniu.
Pabrėžiama, jog šie klausimai itin aktualūs įvykių su Norvegijos vaikų priežiūros sistema kontekste.
Savivaldybės Vaiko gerovės komisijos sekretorė, Švietimo skyriaus specialistė Edita Kučinskienė akcentavo, jog vien pernai komisijos specialistams teko susidurti su 54 linkusiais nusikalsti, emociškai nestabiliais, sunkumų bendrauti su tėvais turinčiais vaikais. Daugelis jų buvo svarstomi ne po vieną kartą.
Panašus skaičius vaikų į komisijos akiratį pakliūdavo ir ankstesniais metais.
"Keisčiausia, kad pastaruoju metu į komisiją kreipiasi patys tėvai. Jie ateina ir prašo paimti vaiką, nes nori jo atsisakyti", - pagalbos neieškančiais tėvais, pasirenkančiais lengviausią kelią, stebėjosi E. Kučinskienė.
Palyginti su kitais Lietuvos miestais ir rajonais, probleminių vaikų skaičius nėra didelis, pasitaiko ir džiugių momentų: pernai vienas vaikas buvo išbrauktas iš įskaitos, kadangi pagerėjo jo elgesys. Taip nutinka itin retai.
Specialistė akcentavo, jog didžiausia problema mieste - vaikų psichiatrų trūkumas. Tik 4 specialistai aptarnauja visą apskritį. Vis dėlto specialistų pakankamai kitose srityse: dirba 46 socialiniai pedagogai, 108 logopedai ir gausybė kitų darbuotojų.
"Specialistų daug, bet pagalbos reikia dar daugiau. Prašome nevyriausybinių organizacijų padėti ir pagelbėti", - akcentavo E. Kučinskienė, pridūrusi, jog vaikai neretai nori lankyti užsiėmimus ir būrelius, kurių nėra biudžetinėse įstaigose.
E. Kučinskienė pabrėžė: didelė problema yra nesusikalbėjimas su probleminių vaikų tėvais. Šie nenori dalyvauti šeimos įgūdžių kursuose, piktinasi, kai svarstoma ir šeima.
Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Rita Bratėnaitė-Vitkienė taip pat akcentavo panašias problemas. Šiuo metu centre dirbama su daugiau nei 300 šeimų, kuriose - per 600 vaikų.
"Šeimos susiduria su įsiskolinimu greitųjų kreditų bendrovėms, taip pat prieš sukurdami šeimą tėvai nesuvokia tėvystės esmės", - tvirtino specialistė, aiškinusi, jog daugelis šeimų akcentuoja tai, kad vaikas aprengtas, pavalgydintas, ir nesupranta, kad mažyliui reikia ir dėmesio.
Esą pakeisti šeimas, kuriose tėvams per 30 metų, sunku. Jie aiškina patys žinantys, kaip auginti vaikus.
"Tai eina iš kartos į kartą", - konstatavo R. Bratėnaitė-Vitkienė, pridūrusi, jog daugelis tėvų nesupranta, kad vaiką reikia apkabinti, pažaisti ir kitaip juo pasirūpinti.
Ji pasiūlė svarstyti variantą, kad dar darželiuose būtų įsteigti etatai psichologams, kurie gebėtų pastebėti nedarnius santykius tarp tėvų ir vaikų.
Su įvairiomis problemomis susiduria ir mokyklų darbuotojai. Daug bėdų kyla, kai tėvai bando nuslėpti, jog vaikas turi elgesio ar emocijų sutrikimų. Vis dėlto bendros sistemos, kurioje atskirų mokyklų darbuotojai galėtų tikrinti vaikų "istoriją", sukurti neįmanoma, kadangi tokios informacijos sklaidą draudžia įstatymai.
Specialistai pabrėžė, kad ministerijoms reikėtų siūlyti įsteigti socializacijos centrą arčiau Klaipėdos. Šiuo metu vaikams, kuriems reikia pagalbos, tenka keliauti po tolimiausius Lietuvos kampelius. Taip kyla dar daugiau problemų - atitrūkstama nuo artimųjų ir tėvų, jiems sunku apsilankyti savo gimtajame mieste.
Planuojama, kad su šiais ir kitais pasiūlymais bus kreipiamasi į Savivaldybę bei ministerijas, kad būtų išspręstos įsisenėjusios problemos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą