"Mums "gerą darbą" padarė "Klaipėdos vanduo" - įvedė nuotekas. Į mano rūsį šiemet pradėjo bėgti vanduo. Daugiau kaip 30 metų čia gyvename ir niekada dar nebuvome matę tokių dalykų. Vanduo iš lietaus kanalizacijos patenka į nuotekų kanalizaciją, pilni šuliniai vandens. Gyvenime taip nėra buvę. Ryte įeini ir išsigąsti - "sklepe" pusė metro vandens. Nė krosnies neužsikursi, ir skalbimo mašina, ir kuras, ir sienos - viskas šlampa. Prieš pradedant tai daryti iš karto sakiau - bėgs vanduo. Tikino, kad ne. Ir dabar sako, kad viskas gerai", - pasakojo kaimo gyventoja Dalia.
"Tvinstam. Per paskutinį lietų žmonės tiesiog iš kiemų nebeišėjo. Vienas namelis Klaipėdos gatvėje visas atsidūrė vandenyje. Su tokia rimta problema pirmą kartą susidūrė trečdalis Dauparų gyventojų, turinčių rūsius. Dabar tie, kurie gali, pumpuoja vandenį siurbliais, o tie, kurie negali, skęsta", - pasakojo 37 metus Dauparuose gyvenantis seniūnaitis Česlovas Ročys.
"Kai per šulinio dangtį kliokia vanduo, jokia siurblinė nesusitvarkys. Aš tiesiog užkaliau fekalinį vamzdį, nes kitaip negalėjome atsiginti nuo potvynio. Kaimynas aklę uždėjo ant vamzdžio", - pasakojo nuo 2007 metų šiame kaime gyvenantis Remigijus Kalnius.
Žmonės kaip galėdami gelbėjo savo turtą. Kas pirko siurblius, kas nuomojo, ir per naktį pumpavo vandenį. Jie negalėjo naudotis tualetu, teko vėl į kibirą šlapintis - kaip senais laikais, nusimaudyti, išsiskalbti rūbų, o dar tas dvokas...
Statybų brokas?
2016 metų pavasarį Dauparuose, kuriuose gyvena apie 400 žmonių, palei Vilties gatvę AB "Klaipėdos vanduo" užsakymu buvo baigti kloti nauji fekalinių nuotekų tinklai. Rangos darbus atliko specializuota statybos bendrovė "Edria". Pasak R. Kalniaus, tinklai buvo klojami nesilaikant statybos reglamento. Anot vyro, visų šulinių dangčiai gyvenamose teritorijose turi būti pakelti 5-7 cm nuo vejos paviršiaus. Dauparuose beveik visi jie, išskyrus vieną kitą naujai įrengtą, buvo palikti netgi duobėse. Todėl šiemet kanalizacijos šuliniai tiesiog skendo vandeny. Vilties ir Vingio gatvėse fekalinis vanduo iš kanalizacijos plūdo į namų rūsius, vandens buvo per metrą.
30 METŲ gyventojai net potvynių metu nėra susidūrę su situacija, kad būtų užlieti jų rūsiai. Remigijaus KALNIAUS nuotr.
"Pirminė problema yra gausus lietus. "Klaipėdos vanduo" kaltas tuo, kad nesusitvarko su lietumi. Šuliniai turi būti sulig gatvės, šaligatvio paviršiumi. Jeigu yra pievoje, gali būti šiek tiek pakelti. Neprestižinėse pievose laikomės to metodo, kad šulinys turi būti kiek pakeltas į viršų, jog į jį negalėtų patekti vanduo. Šiuo atveju tiesiant kanalizaciją šuliniai pateko į užtvindymo zoną ir, kai buvo labai daug vandens, juos apsėmė.
Dabar tose užtvindomose zonose identifikuosime šulinius, kuriuos paskandina vanduo, ir jeigu bus tokia galimybė, juos aukštinsime, kad, prasidėjus tokiam lietui, į juos negalėtų patekti vanduo. Be abejo, reikės tam tikrų investicijų. Sunku pasakyti, ar gyventojai teisūs, kad reikia tuos šulinius aukštinti.
Pasirengsime savo investicijų programą ir žiūrėsime. Yra ir daug senų tinklų, kurie nesandarūs, daug senų šulinių ir tuose pačiuose Dauparuose. Ten yra ne tik tie tinklai, kuriuos nutiesėme mes, bet ir tie, kurie buvo nutiesti seniai pagal sovietinius reikalavimus. Juos pamažu rekonstruojame", - sakė "Klaipėdos vandens" generalinis direktorius Leonas Makūnas.
Net griovio neiškasė
Anot Remigijaus, problemą bent iš dalies būtų galima išspręsti - tereikia tik palei gatvę iškasti griovį, po asfaltu prakišti vamzdį. Tačiau bėda ta, kad visi šuliniai sujungti vienu vamzdžiu, tad vanduo atbėgs iš kitų, todėl ateityje būtina jų dangčius kelti į viršų.
R. Kalnius sako, kad "Klaipėdos vanduo" visą kaltę verčia Savivaldybei, kad neiškasė griovių vandeniui nubėgti. Taip, seniūnija ilgai nesiėmė jokių veiksmų, nors visą laiką žadėjo, kad ir melioratoriai bus atsiųsti, ir 1,5 m gylio grioviai iškasti. Nesulaukę patys Dauparų gyventojai žadėjo griovius kasti, bet nebuvo sąlygų, nes visą laiką šlapia ir šlapia.
Remigijaus manymu, pirmiausia vandentiekininkai turi sutvarkyti savo šulinius, kad jie atitiktų statybos reglamentus. Gyventojus piktina bendrovės siūlymas jiems susidėti atbulinius vožtuvus į 1984 m. pastatytus namus - vadinasi, reikės išimti visas grindis. Ir taip jie jau patyrė daug nuostolių dėl potvynio.
"Tikriausiai kalti užsikišę drenažai, kurie įrengti dar prieš 30 metų. Matyt, kai "Edria" darė nuotekų valymo įrenginius, juos ir užkišo. Per mūsų drenažą vamzdžiais buvo atėjusi jos naudojama emulsija. Kai dėl emulsijos pateikiau pretenziją "Klaipėdos vandeniui", jo atstovas paklausė, o kur laboratoriniai tyrimai, įrodantys, kad tikrai ta emulsija ten buvo", - pasakojo seniūnaitis Č. Ročys.
Tiesa, tąkart atlikti tyrimą Savivaldybė atsiuntė pačios "Edrios" atstovus. Žmonės abejoja tokio sprendimo protingumu, nes kuris gi rangovas pats prisipažins klydęs. Specialistai aiškino darę kasimus ir nustatę, kad drenažai yra neprižiūrimi ir dėl to užsikimšę. Seniūnaitis sako nematęs, kad kas nors būtų kasama.
L. Makūnas teigia, kad UAB "Edria" yra geras rangovas, dėl jo problemų tikrai neturėtų kilti.
Kuo gali padėti Savivaldybė
Rajono Savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas Feliksas Žemgulys skęstantiems gyventojams esą patarė pirmiausia rašyti raštą ir paaiškino, kad tada Savivaldybė raštu kreipsis į "Klaipėdos vandenį" ir, kai gaus iš jo atsakymą, priims kokį nors sprendimą. Žmones papiktino ir rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Karbausko pasakymas, esą Dauparuose reikia užversti rūsius žemėmis ir problemos nebebūsią.
"Apie situaciją, kad Dauparuose kanalizacija parėjo į namus, žinau. Mūsų specialistai dirba. Griovį iškasėme Lėbartų kaime - tokius darbus mes padarome. Žinoma, tai šiek tiek priklauso ir nuo seniūno veiklumo. Bet ne visur galima griovį kasti, kartais reikia projektuką pasidaryti", - "Vakarų ekspresui" aiškino S. Karbauskas.
F. Žemgulys teigė, kad visame rajone susidarė neeilinė situacija - visur buvo daug vandens. "Mes žmonėms galime padėti tik tuo atveju, jeigu tai mūsų komunikacijos, jeigu yra tinklai. Jeigu kanalizacija būtų valstybinėje žemėje, tada galėtume valyti jos šulinius. Dauparuose problema atsirado dėl buitinių nuotekų, o ne dėl lietaus kanalizacijos. Nuotekos kyla dėl galimai užsipildžiusių ir neveikiančių siurblinių. Jų darbas sutriko dėl tokio didelio kritulių kiekio. Dauparų žmonėms turėtų padėti "Klaipėdos vanduo" - sutvarkyti savo siurblines, nes tie žmonės yra jų abonentai", - aiškino F. Žemgulys.
SPRENDIMAS. Gyventojų teigimu fekalinės kanalizacijos šuliniai turi būti pakelti, mat į juos dabar veržiasi potvynio vanduo. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Paklaustas, ar Savivaldybė niekuo negali padėti šio kaimo gyventojams, atsakė, kad gali. Jie turi kreiptis į Ekstremalių situacijų komisiją, kuriai vadovauja civilinės saugos specialistas Vladislovas Bernotas. Komisija važiuoja ten, kur privačiuose sklypuose yra kas nors apsemta. Ji renka visus skundus, ir jeigu yra galimybė, padeda žmonėms ir finansiškai.
V. Bernotas sakė, kad rajone nebuvo paskelbta ekstremali situacija, tai buvo įvardinta kaip stichinė nelaimė. Dabar skaičiuojami žmonių patirti nuostoliai ir atsižvelgiant į galimybes jiems bus iš dalies atlyginti nuostoliai. "Iš Dauparų seniūnijos negauta jokių prašymų nei išsiurbti vandenį, nei ką nors išvalyti", - sakė jis.
Lietus parodė trūkumus
"Tokio lietaus nebuvo 30 metų, visi ramiai gyveno, nes sistema nebuvo perkrauta. Šitie lietūs parodė visus trūkumus Klaipėdoje ir fekalinėse, ir lietaus sistemose, Klaipėdos rajone mes lietaus sistemų neeksploatuojame, bet pastebėjome ten mūsų fekalinės sistemos trūkumus. Sudarėme įvairių defektų sąrašą ir dabar spręsime, kaip juos šalinti. Tačiau tikrai negalėsime padėti žmonėms, kad jų rūsiai būtų apsaugoti nuo vandens", - sakė AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius.
[CITATA]
"Klaipėdos vandens" vadovas pasakojo, jog pasitaiko atvejų, kad žmonės ten, kur nėra lietaus sistemos, tiesiog piktybiškai suleidžia lietų į fekalinę sistemą. "Tai sukelia problemų. Galiu suprasti žmogų - ką jam daryti, jeigu tvinsta. Bet dėl to atsiranda ir kitų problemų - pas kaimyną sušlampa rūsys. Ir tokių dalykų pasitaiko gana dažnai. Pats mačiau Šaulių kaime vidury gatvės numestą mažo diametro kanalizacijos apžvalgos šulinio dangtį ir iš kūdros bėgantį vandenį į tą šulinį, į mūsų fekalinę kanalizaciją. Pasitaiko, kad žmogus, kai patvinsta jo rūsys, įmeta siurblį ir pumpuoja į mūsų kanalizaciją vandenį. To daryti negalima, tai mums sukelia problemų. Reikia tvarkyti lietaus kanalizacijas, kad tos problemos bent jau kiltų labai retai", - sakė L. Makūnas.
Reikia galingesnių siurblinių?
Pasak L. Makūno, didžiosios Dumpių nuotekų valyklos pajėgumas per parą - 85 tūkst. kub. m. Kai nelyja, ji išvalo apie 35-40 tūkst. kub. m per parą. Gausiausiai lietus šiemet pliaupė liepos 20 d. - į valyklą suplūdo 105 tūkst. kub. m vandens, tad buvo viršytas pajėgumas. "Tam, kad išvalytume tik 105 tūkst. kub. m, buvome priversti kai kurių nuotekų siurblinių darbą pristabdyti, kad nesutriktų technologinis procesas. Jeigu leistume lietui išplauti nuotekų valyklą, tada technologiniam procesui atkurti reikėtų nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių", - teigė jis.
L. Makūno teigimu, norint susitvarkyti su gausiu lietumi reikėtų statyti galingesnes siurblines, rekonstruoti Klaipėdos nuotekų valyklą, kad jos pajėgumas per parą būtų 150 tūkst. kub. m. Tačiau apie tai "Klaipėdos vanduo" gali tik fantazuoti, nes iš esmės Aplinkos ministerija yra nustačiusi reikalavimus, kokio pajėgumo turi būti siurblinės ir nuotekų valyklos. Ji neleidžia planuoti didesnės nuotekų valyklos nei sunaudotas vandens kiekis plius 20 proc. O per lietų nuotekų kiekis išauga du tris kartus..
"Rūsio sausumas - pačių gyventojų reikalas"
Leonas MAKŪNAS, AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius
Skundų dėl drenažų šiemet tokį šlapią rudenį esame gavę iš įvairių vietų. Kai per lietų buvo apsemtos tam tikros teritorijos, gana daug vandens pateko į fekalinę sistemą ir kai kuriose vietose mūsų nuotekų siurblinės tiesiog nespėja išpumpuoti. Todėl jos funkcionuoja iš dalies arba visai nustoja funkcionavusios.
Gauname labai daug pretenzijų, kad šlampa rūsiai. Tačiau rūsio sausumu turi pasirūpinti patys gyventojai. Jeigu jame yra kokios nors patalpos, pavyzdžiui, tualetas, turi būti specialus uždarantis įtaisas, kad nuotekos iš lauko vamzdžio nepatektų į rūsį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą