Šį iš pirmo žvilgsnio utopinį projektą sumanęs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dailininkas Jonas Sabaitis LŽ tikino, kad toks objektas garsintų uostamiestį ir Lietuvą. Mat nuo jo atsivertų puikūs vaizdai į Baltiją, Kuršių neriją bei Klaipėdos senamiestį, todėl kruizinių laivų turistai esą pirmiausia mokėtų pinigus už galimybę pasimėgauti panorama.
Tiesa, kol kas oficialioji uostamiesčio valdžia menininko idėją vertina atsargiai ir siūlo ją viešai pristatyti visuomenei bei sulaukti jos įvertinimo.
Prie šios Smėlio karčemos kopos Smiltynėje siūloma pastatyti įspūdingą 70 metrų aukščio apžvalgos bokštą. Deniso Nikitenkos nuotrauka
Masalas turistams
Architektūra besidomintis dailininkas J. Sabaitis jau nebe pirmą kartą bando rasti būdą įgyvendinti savo subrandintą idėją – Smiltynėje, prie senosios perkėlos, pastatyti 70 metrų aukščio apžvalgos bokštą su įrengtu švyturiu ir apžvalgos aikštele. „Šią idėją brandinu jau aštuonerius metus. Savo projektą pristačiau uostamiesčio Įvaizdžio komisijai ir lauksiu jos įvertinimo“, – LŽ sakė dailininkas.
Apatinėje bokšto dalyje (50 m iki kupolo) turėtų būti įrengtas liftas ir sraigtiniai laiptai, skirti sportininkams ir turistams. Menininko manymu, pats kupolas galėtų suktis aplink savo ašį kartu su visa apžvalgos aikštele. „Žmonės, sėdėdami restorane ir gerdami kavą, galėtų grožėtis miesto, jūros, Kuršių nerijos vaizdais. Nebijantieji aukščio galėtų išeiti į lauką pasižvalgyti. Toks bokštas, manau, tikrai pritrauktų turistų, pirmiausia į uostamiestį atplaukusių kruizinių laivų keleivių“, – dėstė J.Sabaitis.
Iš pradžių jis siūlęs pastatyti „Smiltynės Eifelį“ ant Smėlio karčemos kopos, tačiau ši idėja neįgyvendinama. „Kuršių nerijos nacionalio parko vadovybė paaiškino, kad ant tos kopos yra likę senosios smuklės pamatai, todėl pirmiausia bus siekiama ją atstatyti. Manau, bokštą būtų galima statyti rytinėje kopos pusėje, arčiau marių, kur yra erdvi aikštelė“, – svarstė jis. J. Sabaitis, be kita ko, tarstelėjo, kad jo sumanytas bokštas galėtų būti naudojamas net ir nacionalinio saugumo tikslais, įrengus radarus. „Jei būtų gautas leidimas statyti tą bokštą, gal ir investuotojų atsirastų, nes Klaipėda iš savo biudžeto pinigų tikrai nepajėgi įgyvendinti to projekto“, – įsitikinęs menininkas.
Sunkiai įgyvendinama
Nors susidomėjimas J. Sabaičio idėja – nemenkas, tačiau žvelgiant pragmatiškai vargu ar uostamiestyje pavyks projektui tapti kūnu. Klaipėdos miesto įvaizdžio komisijos narys ir vyriausiasis miesto dailininkas Mindaugas Petrulis LŽ diplomatiškai pakomentavo, kad reikia džiaugtis menininkų iniciatyvumu ir pastangomis garsinti uostamiestį. „Tačiau manau, kad Smiltynėje nerealu įgyvendinti šią idėją. Įvaizdžio komisijoje išklausėme projekto pristatymą, tačiau jokių sprendimų nepriėmėme. Tą maketą ir idėją galima pristatyti visuomenei, žmonėms tikrai bus įdomu susipažinti“, – pripažino M. Petrulis.
Dailininkas Jonas Sabaitis yra nutapęs apžvalgos bokšto vizualizacijas.
Argumentų, kodėl Smiltynėje neatsirastų vietos bokštui, kuris ne aukštesnis nei 23 aukštų namas, yra ne vienas. „Pirma, Smėlio karčemos kopa ir teritorija aplink ją yra saugoma valstybės, įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Tad ten galioja labai griežti reglamentai visai ūkinei veiklai, jau nekalbant apie visiškai naujo, 70 metrų aukščio objekto statybą. Be to, tokio objekto nėra jokiuose Kuršių nerijos nacionalinio parko dokumentuose, planavimo schemoje, tad ją reikėtų koreguoti, keisti Klaipėdos bendrąjį planą ir kita“, – vardijo specialistas.
Net jei ir būtų bokštui parinkta kita vieta uostamiestyje, ne Kuršių nerijoje, kiltų aibė klausimų ir dėl jo tikslingumo, ir dėl galimybių statyti. „Mieste yra taisyklės, kur galimi aukšti statiniai. Jei bokštas ir būtų pastatytas pačioje Klaipėdoje, iš jo žmonės matytų tik namų stogus. O tokie objektai paprastai statomi vietovėse, nuo kurių atsiveria reprezentaciniai vaizdai. Šiuo požiūriu Smiltynė lyg ir tiktų, bet ten tokio statinio negalės būti. Todėl šią idėją vertinu kaip įdomų menininko projektą, kuris gali būti įgyvendinamas kituose miestuose ar vietovėse“, – pripažino M. Petrulis.
Rašyti komentarą