Stojo akistaton su šiukšlių degintojais

Stojo akistaton su šiukšlių degintojais

Penktadienio pavakarę uostamiesčio visuomenininkai turėjo progą išgirsti "Fortum Klaipėda" atstovų gynybą dėl neva šiukšlių deginimu teršiamo miesto. Aktyviems miesto gyventojams daugiausia klausimų kilo dėl atliekamų taršos tyrimų.

Atliekų deginimu uostamiesčio pašonėje nepatenkintus klaipėdiečius sukvietusi uostamiesčio visuomenininkė Virginija Jurgilevičienė tvirtino, jog daugelis jiems kylančių klausimų išliko neatsakyta net ir po daugybės piketų.

"Klaipėdiečiai, išėję iš posovietinės erdvės, vis dar nemoka rūšiuoti. Šiukšlės tokiose posovietinėse valstybėse, kaip Latvija ar Estija, nėra deginamos ir jie pasirinko strategiją, kad pirmiausia gyventojus išmokys šiukšles išrūšiuoti, o po to statys deginimo įmones. O mes nerūšiuojame ir gamyklos pastatymas yra panašu į vežimo pastatymą prieš arklį", - tvirtino V. Jurgilevičienė.

Aktyviems klaipėdiečiams abejonių sukėlė ir atliekų deginimo gamyklos bei "Klaipėdos energijos" akcijų pasiskirstymas.

Abejones bandęs išsklaidyti "Fortum Klaipėda" atstovas Andrius Kasparavičius tikino, jog įmonė ne kartą apie tai šnekėjo viešai: "Fortum Klaipėda" 20 proc. akcijų priklauso "Klaipėdos energijai", o pastarajai suteikti 5 proc. atliekų deginimo gamyklos akcijų.

"Toks apsikeitimas akcijomis įvyko dėl labai paprastos priežasties: abi įmonės norėjo dalyvauti viena kitos veikloje, akcininkų susirinkimuose ir stebėti viena kitos veiksmus. Akcijų proporcijos paskirstytos pagal įmonių vertes", - abiejų įmonių ryšį paaiškino A. Kasparavičius ir teigė, jog tai yra normali praktika.

Esą abejoti dėl įtakos darymo viena kitai nereikėtų: visa energija yra perkama aukcionuose, kuriuose šilumos daugiausia parduoda geriausią kainą pasiūlęs tiekėjas.

Visuomenininkai domėjosi, kiek ir kokios plastmasės yra sudeginama fabrikuose ir kaip tai gali kenkti miestiečiams. "Fortum Klaipėda" atstovas atsakydamas į šias abejones tvirtino, jog vien Skandindavijoje veikia 82 analogiškos atliekų deginimo gamyklos ir atliekų sudėtis yra praktiškai identiška. Tai reiškia, jog lietuvių atliekos nėra prasčiau išrūšiuojamos ar taršesnės.

Lygiai taip pat skeptiškai pažvelgta į teiginius, kad lietuviai neva yra bandomieji triušiai, kurie pirmieji Baltijos valstybėse bando atliekų deginimą - praktiškai tokiu pat metu 2013 metais, kaip ir Klaipėdoje, prie Talino atsidarė dvigubai galingesnė atliekų deginimo gamykla. Analogiškos technologijos aktyviai vystomos Skandindavijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse, o netrukus gamyklas žadama steigti prie Vilniaus ir Kauno.

Didžiulė diskusija kilo dėl atliekamų taršos tyrimų. Visuomeninkai abejojo, ar du kartus per metus atliekamos laboratorijos tyrimai nėra įtakojami nemažus pinigus už tai mokančios "Fortum Klaipėda" gamyklos, nes daugelis tyrimo rezultatų parodo, jog tarša net tūkstantį kartų mažesnė už leistiną. Be to, abejojama, ar teisingai atliekami tyrimai: mėginiai imami nuo kamino sienelių, o ne tai, kas išeina per kaminą į aplinką.

Į tai atsakydamas A. Kasparavičius tvirtino, jog tokia yra nustatyta tyrimų metodika, kad rezultatai būtų nustatomi teisingai. Jis tikino, jog "Fortum Klaipėda" visuomenininkus mielai kartu priimti parenkant tyrimus atliekančią laboratoriją ir leistų stebėti mėginių poėmio procesą bei tyrimus, kad būtų galima įsitikinti, jog viskas atliekama skaidriai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder