Šiuo metu rengiamą ekonominės plėtros strategiją minėtos tarybos posėdyje pristačiusi Savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Airida Česnienė pažymėjo, jog dėl šio dokumento, lemsiančio uostamiesčio ateitį, parengimo ir įgyvendinimo sutarė Savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
Tikimasi, kad strategijoje bus miesto tarptautinio konkurencingumo analizės išvados, vizija, vystymosi scenarijus, veiksmų planas, strategijos įgyvendinimui reikalingos priemonės, stebėsenos tvarka ir kt.
Numatoma, kad strategijos parengimas kainuos apie 150 tūkst. eurų. Savivaldybė padengs 52 proc., Uosto direkcija - 24 proc., o kiti partneriai - po 6 proc. šių kaštų.
Galimybės neatmetė
Klaipėdos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos, Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos narė Aurelija Petkūnienė pritarė, jog rengiamas dokumentas išties labai reikšmingas, tačiau apgailestavo, jog smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai nepakviesti prisidėti prie jo rengimo, ir išreiškė nuogąstavimus, kad strategijoje bus atsižvelgiama tik į stambių ūkio subjektų interesus.
"Labai džiugu, kad stambiausios miesto ekonomiką formuojančios institucijos ėmėsi tokios iniciatyvos, tačiau už stambiųjų visada esama daug smulkių įstaigų, kurių tikrai nemenkas indėlis neturėtų būti nuvertintas", - pastebėjo A. Petkūnienė.
Po šios pastabos A. Česnienė garsiai pasvarstė apie galimybę deleguoti miesto smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus į strategijos parengimo darbo grupę. Tiesa, jokio sprendimo posėdyje priimta nebuvo.
Atplauks daugiau
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė posėdyje pristatė subalansuoto turizmo skatinimo ir vystymo programą. Ji pastebėjo, jog Lietuva tarptautinei turizmo rinkai pristatoma kaip įdomi šalis su turtingu kultūros paveldu, tačiau jūrinis turizmas vis dar niveliuojamas. Tad miesto Savivaldybės tikslas yra skatinti vandens turizmą organizuojant kruizinę laivybą ir burlaivių regatas.
A. Velykienė pasidžiaugė, kad kruizinių turistų skaičius Klaipėdoje nuosekliai auga.
"Nors kitais metais atplauks mažiau kruizinių laivų nei šiemet, tačiau jie bus didesni - tad skaičiuojant turistus jų atplauks vienu laivu daugiau", - skaičiavo pavaduotoja.
Reikšmingais įvykiais, anot jos, Klaipėdoje turėtų tapti ateinančiais metais organizuojama burlaivių regata "Baltic Sail" ir didysis tarptautinis burlaivių paradas "The Tall Ships Regatta", kuris vyks 2017-aisiais.
Plėtojant turizmo informacijos sklaidą 2016-ųjų pradžioje planuojama parengti vieną svarbesnių turizmo dokumentų - turizmo rinkodaros strategiją. Tradiciškai Klaipėda bus pristatoma tarptautinėse turizmo parodose, tarp jų - ir Vilniuje vyksiančioje konferencijų turizmo parodoje.
Gerinant uostamiesčio turizmo infrastruktūrą kitąmet bus tęsiami Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso restauravimo ir atgaivinimo darbai: bus konservuotos ir rekonstruotos pilies rūmų liekanos ir grindinys, rekonstruota šiaurinė kurtina, atlikti Friedricho bastiono su poterna tvarkybos darbai, sutvarkyta teritorija, įrengti lauko inžineriniai tinklai.
Taip pat kitais metais planuojama pratęsti miesto poilsio parko tvarkymo darbus: įrengti likusias suprojektuotas aikšteles, nugriauti seną viešąjį tualetą ir pastatyti naują, įrengti sportinį sektorių, vaikų žaidimų aikštelę, sveikatingumo taką su treniruokliais ir kt.
Dar vienas iš Savivaldybės numatomų darbų - Bastionų komplekso (Jono kalnelio) ir jo prieigų sutvarkymo techninio projekto parengimas.
"Ne tie akcentai"
Klaipėdos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Aras Mileška po A. Velykienės pranešimo pažymėjo, jog turizmo plėtra yra labai svarbi smulkiajam ir vidutiniam verslui, ir nusistebėjo, jog formuojant miesto turizmo politiką akcentai dėliojami ne visai taip, kaip turėtų būti.
"Labai akcentuojamas kruizų turizmas, tačiau visas turizmo sektorius apleistas. Kruizinių laivų turistų į Klaipėdą per sezoną atplaukia daugiau kaip pusė šimto tūkstančių, o vien Lietuvos jūrų muziejų per metus aplanko iki pusės milijono lankytojų", - akcentus pakeitė A. Mileška.
Jo nuomone, Savivaldybės turizmo plėtros programoje stambūs projektai turėtų būti apauginti daugybe smulkių programų iš skirtingų turizmo sričių, o dabar to pasigendama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą