Šiandien Klaipėdoje jau streikavo 28 švietimo įstaigos, iš jų - net 5 darželiai. Pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkės Laimos Juknienės, tai dar ne riba - jei nebus sulaukta adekvačios Švietimo ir mokslo ministerijos reakcijos, streikuojančiųjų skaičius dar didės.
Įskaudinti
Klaipėdos pedagogai, ko gero, aktyviausiai įsijungė į streiką. Jie nesėdi sudėję rankų - praėjusį penktadienį surengė mitingą, o šią savaitę būreliais vaikšto uostamiesčio gatvėmis skambindami varpeliais.
Pakalbinti pedagogai neslėpė, kad išeiti į gatves nebuvo lengva, bet esą nebėra kitos išeities.
"Jau antrą dieną varpeliai skamba miesto gatvėse, o ne mokyklose. Tiesiog norime atkreipti visos visuomenės dėmesį. Mums patiems skaudu, kad negalime dirbti, o turime eiti į gatves. Bet norime, kad pagaliau būtų tvarka. Skaudu, kad ministerija derasi tik su ta profesine sąjunga, kuri pasirašė kolektyvinę sutartį, o į mūsų reikalavimus net nekreipia dėmesio", - kalbėjo Gedminų progimnazijos profesinės sąjungos pirmininkė Vida Gnedojienė.
"Mus labiausiai žeidžia, kad aiškina, esą mums svarbiausia pinigai. Mes jau tiek metų dirbome kone už minimumą ir niekada nevaikščiojome gatvėmis. Bet, matyt, mumyse jau prabudo prancūzas ir norime garsiai pasakyti - daugiau taip nebegalima. Pasaulyje yra daugybė pavyzdžių, kai užsukus tinkamai švietimo sistemą, atsigauna visos kitos sferos: sumažėja emigracija, daugėja vaikų", - antrino lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Robertas Ivanauskas.
Jis įteikė raštą, kuriame surašytos esminės švietimo sistemos problemos. Pasak jo, visi skauduliai buvo įvardyti ir ministerijai, bet į juos nereaguojama. Tarp esminių švietimo sistemos problemų minimas mokytojo darbo nuvertinimas - esą etatinio atlygio modelis yra neveiksnus, blogai, kad jame nėra įvardinta suma, o tik procentai, nuvertinta pamoka, o pagrindinis svertas lieka vadinamoji trečioji kišenė. Taip pat akcentuojama, kad klasėse per daug mokinių, mokytojo darbo valandos neapibrėžtos, supriešintos kaimo ir miesto mokyklos, savivaldybėse nusėda skirtos sumos, kurios nepasiekia mokyklų, ir t. t.
"Etatas atvėrė akis, kad dirbame daug, o atlygis neadekvatus", - akcentuoja pedagogai.
Stebina ministerijos pozicija
Kad ministerija tinkamai neįvertina streiko masto, akcentavo ir L. Juknienė.
"Pirmadienį telefonu teko bendrauti su švietimo ir mokslo ministrės patarėju Arminu Varanausku. Jo pasakyta frazė, kad Lietuvos mastu streikuoja tik kelios mokyklos, mane pribloškė. Net kai įvardijau Klaipėdoje streikuojančių mokyklų skaičių, jis sakė, kad tai nėra daug", - tokiu ministerijos požiūriu stebėjosi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkė.
Pasak jos, pokalbio metu A. Varanauskas nevengė kartoti, kad daugelis klausimų, kuriuos kelia streikuojantys pedagogai, esanti ne ministerijos, o savivaldybės problema.
"Mes manome kitaip. Todėl reikalavome, kad ministerijos atstovai atvyktų į Klaipėdą, kad visos suinteresuotos pusės galėtų kalbėtis ir nebūtų kalbama už akių. Mane prajuokino A. Varanausko pageidavimas, kad iš anksto atsiųstume klausimus, kuriuos norėtume aptarti. Mes, mokytojai, einame į mokyklą nežinodami, ko paklaus mokinys. O ministerija nori iš anksto žinoti klausimus. Tai jie specialistai ar ne?" - teiravosi L. Juknienė.
Ją stebino ir tai, kad iš pradžių ministerijos atstovas svarstė apie galimybę į Klaipėdą atvykti tik kitą savaitę, tačiau galų gale esą sutiko, kad logiška būtų su streikuojančiais uostamiesčio mokytojais susitikti šią savaitę. Bet kada jie teiksis atvažiuoti, L. Juknienė šiandien dar nežinojo.
"Kas bus atsakingas už tai, kad dėl streiko mokiniai praleidžia pamokas ir neįsisavins programos? Tiesioginis švietimo sistemos darbdavys - Vyriausybė ir jos įgaliota Švietimo ir mokslo ministerija. Tad ji ir atsakys", - akcentavo L. Juknienė.
Pasak jos, šiandien planuojama išplatinti viešą pareiškimą dėl Klaipėdos miesto problemų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą