Klaipėdos švietimo pagalbos specialistai kreipėsi į valstybės vadovus dėl kokybiškos švietimo pagalbos teikimo trikdžių, prašydami nedelsiant užtikrinti būtiną finansavimą.
„Turime pripažinti, kad Lietuvoje socialinę atskirtį patiriančių šeimų ir jose augančių vaikų, elgesio emocijų sutrikimų ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių bei socialinių įgūdžių stokojančių mokinių skaičius nemažėja, o Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimą vykdantys švietimo pagalbos specialistai ir reali vaiko bei šeimos gerovės politika vis dar laukia tinkamo politikų dėmesio ir finansavimo. Tinkamai nesprendžiamos problemos gilėja“, - konstatuoja klaipėdiškiai.
Pasak kreipimosi autorių, Klaipėdos miesto savivaldybėje 2019 metams bendrojo ugdymo mokyklose lėšų iš specialiosios tikslinės dotacijos švietimo pagalbai nepakanka - nustatytas apie 957,1 tūkst. eurų lėšų trūkumas šiuo metu dirbančių švietimo pagalbos specialistų (savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, mokytojų padėjėjų, bibliotekininkų) atlyginimams su įmokomis socialiniam draudimui.
Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos rekomenduotus darbo krūvio normatyvus, vien šiame krašte būtina įsteigti papildomus 44 švietimo pagalbos specialistų etatus. Tai reiškia, kad papildomai dar reikia 540,4 tūkst. eurų, neskaičiuojant lėšų poreikio priemokoms švietimo pagalbos specialistams už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.
„Dirbantys švietimo pagalbos specialistai yra išsekinti didėjančių virškrūvių ir blaškymosi tarp keleto darbų - šių specialistų gaunama pareiginė alga yra gerokai mažesnė nei mokytojų, neatitinkanti švietimo pagalbos specialistų atliekamo darbo svarbos, o reikalavimai specifinėms profesinėms kompetencijoms sparčiai didėja“, - teigiama kreipimesi.
Tikėdamiesi konstruktyvaus proveržio, Klaipėdos švietimo pagalbos specialistai valstybės vadovų prašo atkreipti dėmesį į kokybiškos švietimo pagalbos teikimo trikdžius, nedelsiant užtikrinti, kad būtų skirta pakankamai lėšų esamiems švietimo pagalbos specialistų etatams išlaikyti, pasirūpinant savivaldybių atsiskaitomumu už tikslinės dotacijos panaudojimą konkretiems etatams.
Taip pat būtina įsteigti trūkstamų etatų ir išlaikyti juos, atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus normatyvus dėl vienam švietimo pagalbos specialisto etatui leistino maksimalaus vaikų skaičiaus.
Klaipėdos švietimo pagalbos specialistai reikalauja didinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą iki 25 procentų dėl švietimo pagalbos specialistų veiklos sudėtingumo, motyvuodami tai įstatymu, kuriame tokia nuostata minima.
Kreipimesi minimas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų suvienodinimas su mokytojams taikomais koeficientais. „Šiandien 15 metų darbo stažą turinčio socialinio pedagogo metodininko koeficientas yra mažesnis nei dvejų metų pedagoginio stažo ir kvalifikacinės kategorijos neturinčio dalyko mokytojo koeficientas“, - pateikia pavyzdį klaipėdiškiai.
Kreipimesi atkreipiamas dėmesys į profesines ir asmenines švietimo pagalbos specialistų kompetencijas, kurias privalu gilinti ne tik rajono švietimo pagalbos centruose. Aktuali ir supervizijų galimybė sunkiais profesiniais atvejais, taip pat nuosekli profesinio atvejo analizė grupėse bei kt.
Švietimo pagalbos specialistams aktualios priemokos už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kaip yra deklaruota Vyriausybės nutarime dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo.
„Manome, jog būtina nedelsiant keisti įstatymų bazę: švietimo pagalbos sritį iš savivaldybių savarankiškos funkcijos perduoti valstybės deleguotai funkcijai su visiška atsiskaitomybe (atitinkamai keičiant ir finansavimo modelį) - kokybiška, kiekvienam vaikui ir mokiniui prieinama švietimo pagalba kaip kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai dalis turi būti valstybinio lygmens prerogatyva. Ar galima švietimo kokybės klausimą iškėlus valstybiniu prioritetu švietimo pagalbą palikti periferiniu klausimu?“ - kelia klausimą Klaipėdos miesto švietimo pagalbos specialistų metodinės tarybos.
Jų kreipimasis adresuotas prezidentei Daliai Grybauskaitei, ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui Eugenijui Jovaišai, Seimo nariams, švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei, socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui, sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, Valstybės kontrolieriui Arūnui Dulkiui, Savivaldybių asociacijos direktorei Romai Žakaitienei ir patarėjui švietimo ir kultūros klausimais Jonui Mickui, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkui Audriui Jurgelevičiui bei Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui Andriui Navickui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą