Priešingu atveju gali kentėti ir savivaldybės administracijos, ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) biudžetai. Teismų sprendimu, jei dokumentacija nebus sutvarkyta iki 2016-ųjų rudens, šios dvi institucijos turėtų kompensuoti dabar tarsi nelegaliai stovinčio pastato griovimo darbus.
Tokio sprendimo nepanaikino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), kuris, išnagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) kasacinį skundą, pirmadienį neskundžiama nutartimi paliko galioti ankstesnių instancijų sprendimus.
"Nagrinėjamojoje byloje teismai, atsižvelgdami į byloje dalyvavusių asmenų nuomonę, nustatė, jog yra galimybė pertvarkyti atsakovo UAB "Pelėda" pastato projektinę dokumentaciją taip, kad statybų teisėtumą būtų galima patvirtinti", - be kita ko rašoma LAT nutartyje.
Pažymima ir tai, kad labiau viešąjį interesą atitinka galimybė įteisinti pastato statybą, įpareigojant NŽT įforminti žemės sklypo valdymą bendrovei "Pelėda" negu įpareigoti jį nugriauti pastatą.
Ankstesnės instancijos teismai konstatavo, kad neteisėtą statybą lėmė kompetentingų valstybės ir savivaldybės institucijų neteisėti veiksmai.
Prokurorai B. Lauciuvienės viešbučiu, pastatytu privatizavus bibliotekai priklausiusį sklypą uostamiesčio centre, susidomėjo iškart po jo statybų - 2008 m. Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą, kad 2005 m. parengtas sklypo, kuriame stovi svečių namai, detalusis planas ir kiti jį lydintys dokumentai būtų pripažinti negaliojančiais.
Pagrindinis motyvas, kodėl teismas panaikino detalųjį planą - pagal tuo metu galiojusius teisės aktus "Pelėdai" negalėjo būti parduotas žemės sklypas. Sklypą pardavė tuometinė Klaipėdos apskrities viršininko administracija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą