"Nebežinome, kur kreiptis. Nuolatinis triukšmas naktimis, išgertuvės, būriuojasi neaiškios kompanijos", - skundžiasi Dragūnų g. 10 namo gyventojai. Pasak jų, gyvenimas šiame name tapo sunkiai pakeliamas po to, kai vieno buto savininkai jį pradėjo nuomoti vienai ar kelioms paroms.
Minėto namo gyventojai pasakojo, kad iki tol ramus ir jaukus gyvenimas šiame prestižiniu laikomame kvartale baigėsi maždaug prieš pusmetį.
"Tiesiog naktimis neįmanoma miegoti - iš vieno buto nuolat sklinda triukšmas, garsi muzika. Nuolatiniai vakarėliai, prie įėjimo būriuojasi, rūko neaiškios kompanijos, laiptinė ir liftas prilaistyti alkoholio, smirdi, šiukšles mėto per balkoną. Laiptinė, kurioje yra tas butas, tarsi pavirto landyne. Užtenka vieno tokio buto, ir idiliškas gyvenimas puikiame name gali virsti tikra katorga", - pasakojo kantrybės netekę Dragūnų g. 10 namo gyventojai.
Žmonės sakė įtariantys, kad tiesiog vieno buto savininkai užsiima trumpalaike nuoma, nes anksčiau, kai šiame bute gyvendavo nuolatiniai nuomininkai, nieko panašaus nebūdavo.
"Visi kaimynai skundžiasi. Netekę kantrybės kviečia policiją. Pareigūnai ne kartą buvo atvykę. Regis, rado tame bute ir prostitučių, ir narkotikų. Bet kas iš to? Policija išvyksta, ir vakarėliai tęsiasi toliau", - guodėsi namo gyventojai.
Kam priklauso landyne tapęs butas, su žurnalistais bendravę gyventojai sakė nežinantys, tad ir gražiuoju tartis su buto savininku sakė neturintys jokios galimybės.
Duomenų neturi
Dragūnų kvartalą administruojančios bendrovės "Adminta" vadovas Aleksejus Jegorovas sakė neturintis informacijos, ar šiame kvartale yra butų, kuriuos savininkai nuomoja parai ar valandai.
"Mūsų niekas neinformuoja ir nesigiria, kokią veiklą vykdo bute. Jie ir neprivalo manęs informuoti, kiekvieno privatus reikalas, ką daryti su savo nuosavybe. Mes esame tik bendro naudojimo objektų prižiūrėtojai, o kas vyksta butuose, nelabai ką galiu pasakyti. Aš net nežinau, ar tikrai tame bute, dėl kurio skundžiasi kaimynai, vykdoma trumpalaikė nuoma. Neturiu ir juridinės teisės eiti į butą ir teirautis, ar ten gyvena patys savininkai, ar ne. Jeigu savininkas išsiperka tam tikros veiklos pažymėjimą, jis gali daryti su savo nuosavybe ką nori. Net nežinau, kokie teisės aktai reglamentuoja tokią veiklą", - kalbėjo A. Jegorovas.
Vis dėlto, jo nuomone, karti visų šunų tik ant trumpalaike nuoma užsiimančių butų savininkų nereikėtų.
"Vakarėlius kelti ir triukšmauti gali ir nuolatiniai gyventojai. Teko girdėti, kad kartais patys būsto savininkai išvyksta gyventi į užsienį, o bute leidžia gyventi draugams. Negali sakyti, kad tai trumpalaikė nuoma, nes tie draugai gyvena ne vieną mėnesį ir ne du, bet kaimynai dėl jų keliamų vakarėlių kenčia ne ką mažiau", - pasakojo A. Jegorovas.
Pasiteiravus, ką jis vis dėlto patartų kaimynystėje esančios trumpalaikės nuomos įkaitais tapusiems gyventojams, "Admintos" direktorius svarstė, kad vienintelis kelias - kreiptis į policijos pareigūnus.
"Jei uždraustomis valandomis trikdoma kaimynų rimtis, policija privalo surasti būsto savininką. Keli tokie atvejai, ir savininkui gali skirti baudą", - išeitį gyventojams siūlė A. Jegorovas.
Baudžia triukšmadarius, o ne savininkus
Tačiau ar tikrai iškvietus policiją įsismarkavusiems nuomininkams sutramdyti apie tai bus informuoti ir buto savininkai?
"Nėra galimybės užfiksuoti, ar vykstama į nuomojamą butą ar ne - jei yra iškvietimas dėl triukšmo, policijos pareigūnai į jį reaguoja. Šiuo atveju būtų taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 488 str. 1 dalį - viešosios rimties trikdymas, ir atsakomybė už tai taikoma triukšmautojams, o ne būsto savininkui", - paaiškino Klaipėdos apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė.
Ji patarė gyventojams pirmiausia bandyti kalbėtis su būsto savininku ir prašyti, kad atidžiau rinktųsi nuomininkus.
"Visuomet geriausia bandyti susitarti gražiuoju, na, o jei susitarti nepavyksta - skambinti 112. Tiesa, gyventojai gali patys padėti pareigūnams surinkti informaciją apie triukšmavimą, užfiksuodami triukšmo atvejus garso ar vaizdo įrašymo priemonėmis, nes būna, kad pareigūnai atvyksta, o triukšmautojai jau išsiskirstę, tad ir nubausti nebėra už ką", - pasakojo A. Grauslienė.
Jos duomenimis, šiemet į Dragūnų g. 10 namą policijos pareigūnai vyko 3 kartus, 2 iš jų - dėl triukšmo. Tačiau ar pareigūnai buvo kviečiami į tą butą, dėl kurio skundžiasi kaimynai, ji negalėjo įvardinti, nes to neleidžia Asmens duomenų apsaugos įstatymas.
UŽTENKA VIENO. Dragūnų g. 10 namo gyventojai pasakojo, kad iki tol ramus ir jaukus gyvenimas baigėsi maždaug prieš pusmetį, ir įtaria, kad taip nutiko dėl to, kad vieną butą savininkai nuomoja paromis.
Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Rizikuoja dėl pinigų
Trumpalaikės nuomos skelbimų Klaipėdoje galima rasti daugybę. Dažniausiai už parą prašoma nuo 20 eurų. Tokių butų savininkai aiškina, kad jiems tiesiog finansiškai labiau verta užsiimti trumpalaike nuoma. Dažnai juokaujama, kad yra tik vienas nepatogumas - atėjus išvalyti nuomojamo buto susitikti kaimynus, nes niekada nežinai, kokių priekaištų jie turės.
"Taip, rizika didesnė, nes nežinai, kokį butą rasi kitą dieną. Yra buvę atvejų, kai radau išplėštą šviestuvą, kartais pasigendu daiktų. Bet kai paskaičiuoji, kad per keletą dienų gali uždirbti tiek pat, kokia būtų viso mėnesio nuomos kaina, supranti, kad trumpalaikė nuoma verta dėmesio. Kai trumpalaikės nuomos veikla vykdoma per tokias platformas kaip "Airbnb" arba "Booking", kur kas ramiau, nes šios platformos turi visus nuomininkų duomenis", - pasakojo trumpalaike nuoma užsiimanti Agnė.
Jos nuomone, didesnė rizika, kad paromis nuomojamas butas taps landyne, nuomojant erdvų butą, kuriame patogu rengti vakarėlius.
"Kadangi mano butukas mažytis, maža virtuvėlė, tad vakarėliams jo niekas nesinuomoja, tad ir kaimynai nesiskundžia", - pasakojo Agnė.
Žolynų kvartale butą jau 12 metų nuomojanti Daiva skubėjo paneigti vyraujančią nuomonę, kad butus paromis nuomojasi tik vietos vakarėliams ieškantis jaunimas arba trumpalaikio meilės guolio ieškančios porelės.
"Į Klaipėdą atvažiuoja nemažai sveikatos problemų turinčių žmonių, kurie neįperka viešbučių. Pavyzdžiui, dabar mano bute gyvena šeima, kuri gydo savo vaiką Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume. Tad kol vyksta terapijos seansai, jiems reikia kur nors apsistoti. Turiu nemažai nuolatinių klientų, kurie atvažiuoja stažuotis, į komandiruotę, taip pat iš užsienio grįžę emigrantai nori trumpam apsistoti, kad galėtų pasikonsultuoti su gydytojais ar stomatologais, kiti ir katiną nori išoperuoti", - su kokiais nuomininkais dažniausiai susiduria, vardijo Daiva.
Tačiau ji neslėpė, kad per tiek metų taip pat yra sulaukusi skundų iš kaimynų dėl nuomininkų keliamo triukšmo.
"Bet taip būdavo anksčiau, dabar jaunimas tampa protingesnis. Kadangi pasirašome sutartį ir turime jų duomenis, nuomininkai elgiasi atsakingiau. Be to, esu įvedusi amžiaus cenzą - priimu tik nuo 23 metų", - pasakojo Daiva.
Pasak jos, trumpalaikė nuoma palankesnė ne vien finansiškai.
"Per vieną parą buto taip nenusiaubs, kiek per keletą metų. Bent jau man kur kas daugiau problemų būdavo su ilgalaikiais nuomininkais. Esu turėjusi daugybę ilgalaikių nuomininkų, kurie nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, paliko daug skolų, nuniokojo butą", - pasakojo moteris.
"Vakarų ekspreso" žurnalistams yra tekę girdėti istorijų, kai klaipėdiečiai atsisakė šios veiklos. Ne vienas teigė, kad geriau laikys tuščią butą, nei nuomos jį paromis.
Tačiau bent jau žurnalistų pakalbinti trumpalaike nuoma užsiimantys klaipėdiečiai tikino, kad jiems netenka susidurti su piktybiniais trumpalaikiais nuomininkais. Tiesa, paskambinus skelbimuose nurodytais numeriais daugelis iš viso atsisakė kalbėti šia tema.
Valstybė neskuba reglamentuoti
Evalda ŠIŠKAUSKIENĖ, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
Trumpalaikė nuoma nėra nelegali veikla, tačiau bėda yra ta, kad Lietuvoje ji nėra niekaip reglamentuota. Išduodant verslo liudijimą ji yra su tuo pačiu kodu, kaip ir ilgalaikė nuoma ar patalpų nuoma.
Mūsų asociacija jau ketvirti metai bando ką nors padaryti šiuo klausimu. Kartu su Ūkio ministerija įsivėlėme į Sizifo kovą ir siekiame, kad ši veikla būtų atskirta. Bet sukilo Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, nes baiminasi, kad keistųsi mokestinė bazė.
Finansų ministerijoje jau esame suderinę formuluotę, kaip apibrėžti, kas tai yra, bet viskas yra įdėta į bendrą dokumentą ir, matyt, jis dar "plaukios" kokius metus.
Mūsų tikslas nėra pakeisti mokesčius. Tiesiog norime, kad būtų nors kokia tvarka ir tokia veikla užsiimantiems asmenims būtų normalios licencijos, kad galėtum atsekti, kas yra to buto savininkas. Tai aktualu, jei įvyksta kokia nelaimė, ar pradeda skųstis kaimynai.
Kitas tikslas - susiskaičiuoti, kiek Lietuvoje yra trumpalaikės nuomos būstų. Nes dabar pasižiūrėjus oro uostų, Statistikos departamento ir tokių platformų kaip "Booking" ataskaitas, panašu, kad Lietuvoje neapskaičiuojama apie 30 proc. turistų. Tai milžiniški skaičiai. Taigi visi skaičiai, kuriuos mes teikiame Eurostatui yra klaidingi.
Taip, dabar nuomojamų butų ir viešbučių mokesčių bazė nevienoda. Pavyzdžiui, viešbučiai, be daugybės kitų mokesčių, kurortuose dar moka vadinamąjį pagalvės mokestį. O nuomojantiems butus tereikia už fiksuotą kainą įsigyti verslo liudijimą. Tiesa, Vilniaus savivaldybė žada vadinamąjį turisto mokestį pradėti taikyti ir trumpalaike būsto nuoma užsiimantiems butų savininkams.
Man keista, kad mūsų valdžia niekaip nereglamentuoja trumpalaikės nuomos, nes Europoje į tai žiūrima labai rimtai. Gal mūsų šalyje ir nėra tokių didelių srautų, bet jie auga, tad turėtų būti bent kažkokia tvarka.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą