Universitetai tikisi pritraukti studentų: ką siūlo?

Universitetai tikisi pritraukti studentų: ką siūlo?

„Nuo pat vaikystės lankiau būriavimo mokyklą. Jau nuo tada pamenu, kad jūra man buvo prieš širdies”, - ištarė Aukštosios jūreivystės mokykloje studijuojantis Žilvinas Mockus.

Penktadienį jaunasis klaipėdietis dalyvavo jau šeštus metus iš eilės rengiamoje studijų ir karjeros parodoje „Studijų regata’20”, kurioje rinkosi tūkstančiai uostamiesčio moksleivių.

Išmėgino laivo treniruoklį

Ž. Mockus kartu su daugybės kitų universitetų ir profesinių mokyklų studentais susirinkusiems moksleiviams pasakojo, ko jie gali tikėtis pasirinkę vieną ar kitą studijų kryptį. Kartu jaunuoliai išgirdo ir studentų istorijas apie tai, kodėl jie susidomėjo konkrečia sritimi.

Štai Ž. Mockus pasakojo, kad norint tapti jūreiviu svarbu išmanyti kelis dalykus.

„Reikalingiausia - matematika ir fizika. Ir, žinoma, anglų kalba. Juk ji - tai jūrinė kalba. Jeigu šiuose dalykuose gaudaisi, viskas būna puiku”, - dėstė Ž. Mockus.

Pirmo kurso jūreivininkystės vadybos studentas pasakojo kol kas dar neišplaukęs į jūrą, tačiau jau nekantraujantis tai padaryti. Mat Aukštosios jūreivystės mokyklos studentai į jūrą gali išplaukti ne vien mažais, tačiau ir dideliais konteineriniais laivais ir net tanklaiviais.

„Tai manęs laukia kitais metais”, - sakė jis.

Ž. Mockus parodė ir mokyklos stende besipuikuojantį laivo simuliatorių. Žvelgdami į kompiuterių ekranus būsimieji studentai galėjo pasijusti tarytum tikri jūreiviai.

„Tai yra treniruoklis. Ekrane matomas laivo priekis nuo tiltelio. Šalia yra jūrlapis, priekyje taip pat yra ir variklio, laivo valdymas. Kitoje pusėje - radaras. Prieš plaukdami į jūrą mokomės būtent iš šių treniruoklių”, - kalbėjo vaikinas.

Demonstravo technologijas

Kauno technologijos universiteto (KTU) Rinkodaros skyriaus vadovė Paulina Kuzminskaitė pasakojo, kad šiuo metu pastebimas ypač ryškus susidomėjimas studijomis ir KTU.

„Nors mugė dar tik įsibėgėja, jaučiame, kad bus daug darbo, kalbėsimės su jaunuoliais. Jie domisi tiek studijų programomis, tiek apgyvendinimo, buities, laisvalaikio sąlygomis.

Sulaukiame klausimų ir apie stipendijas, ypač iš tų moksleivių, kurie stoja į KTU, nors negyvena Kaune. Akivaizdu, kad jiems tenka palikti savo gimtą miestą, keltis, ieškoti draugų, pažindintis su miestu, taigi klausimų būna pačių įvairiausių”, - kuo domisi būsimieji studentai apžvelgė P. Kuzminskaitė.

Ji teigė, kad kasmet KTU sulaukia apie 2 tūkst. pirmakursių. „Dėl demografinių dalykų, taip pat tendencijos, kad jaunuoliai pasirenka ir užsienio universitetus, skaičius šiuo metu mažėja, tačiau tai jaučiama visose Lietuvos mokyklose. Tikimės, kad kitais mokslo metais stos daugiau užsienio studentų”, - vylėsi P. Kuzminskaitė

Studijų regatos KTU stende buvo galima išmėginti ir neįprastą šaudyklos imitaciją „Gunplay VR”, kviečiančią panirti į virtualią realybę. “Jį padėjo kurti KTU studentai. Tai nėra pirkta inovacija. Tai - universitete gimęs kūrinys, inovatyvus dalykas, pristatytas ir didžiausioje žaidimų parodoje „GameOn”. Labai pasiteisinęs žaidimas”, - džiaugėsi P. Kuzminskaitė.

Svarbu suprasti save

Studijų regatoje moksleiviai galėjo išgirsti ir įvairius universitetus jau pasirinkusių studentų istorijas.

Štai Lietuvos sveikatos mokslų universitete medicininę ir veterinarinę genetiką studijuojanti Rūta kalbėjo, kad stojant tikru iššūkiu tapo klausimas, kokią konkrečiai studijų kryptį rinktis. Tačiau mergina teigė atsižvelgusi į savo pačios asmenines savybes.

„Stojant svarsčiau ką rinktis - genetikos ir medicinos. Tačiau medicinoje reikia daug bendrauti su žmonėmis. Man tai nėra prie širdies. Mieliau renkuosi laboratoriją, taigi, pasirinkau genetiką, kuri apjungia ir veterinariją, ir mediciną. Laboratorijoje galima dirbti tiek su gyvūnų, tiek su žmonių audiniais: krauju, ląstelėmis”, - aiškino Rūta.

Paklausta, ar sunku studijuoti mediciną, mergina teigė, kad krūvį galima vertinti įvairiai. „Išties nėra lengva. Reikia pastangų, noro mokytis. Kita vertus, tai nėra nepakeliamas krūvis, kuris žlugdytų. Kai stengiesi tampa nesunku”, - šypsojosi ji.

Žinios - per praktiką

Tuo metu Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro (KMPMC) III kurso studentė Saida Mičiulytė pasakojo, kad daugiausiai dalykų galima išmokti užsiimant praktika. Mergina mokosi poilsio ir paslaugų agentės amato.

Tačiau studijų regatos KMPMC stende buvo galima išvysti ir kelias merginas, kurios studijomis susidomėjusiems jaunuoliams pademonstravo makiažo ypatumus.

„Praktika - be galo svarbus dalykas. Kuo daugiau darai, tuo lengviau pritaikyti savo išmoktas žinias”, - apie tai, kodėl pasirinktas būtent toks studijų pristatymo būdas, pasakojo S. Mičiulytė.

Atrado savyje virėjo talentą

O štai Klaipėdos turizmo mokykloje virėjo specialybės besimokantis Kristupas Kuprys įsitikinęs - nors mokytis išties nėra lengva, visi iššūkiai yra įveikiami.

„Ir visos patirtis, kurią mes gauname, yra neįkainojama”, - dėstė vaikinas.

K. Kuprys įsitikinęs, kad mokytis verta vien dėl to, nes šios žinios liks visam gyvenimui.

Jis tikino savyje talentą suktis virtuvėje atradęs jau seniai - ruošti valgį jam patikdavo nuo vaikystės. „Mėgdavau savo mamai ruošti maistą. Ji dirbavo ilgas valandas, taigi, vakarais jai jį ruošdavau. Greičiausiai tai išugdė meilę maistui”, - atviravo K. Kuprys.

Paklaustas, kokių savybių reikia norint pradėti mokytis virtuvės šefo subtilybių, vaikinas pasakojo, kad svarbūs net keli dalykai.

„Jau mokykloje patarčiau akcentą dėti į tvarką ir dėmesį. Šara svarbi todėl, nes dirbame su maistu, reikia užtikrinti tinkamas higienos sąlygas. Dėmesys yra labai svarbus, nes mes turime išmokti daug dalykų ir kasdien būti pasiruošę naujoms žinioms. Kuo jų daugiau, tuo labiau gali pasiekti savo svajonių. Štai mūsų mokykloje kadaise mokėsi mokiniai, kurie dabar dirba Dubajaus, Amerikos, Londone prestižiniuose restoranuose”, - kalbėjo K. Kuprys.

Siekia atrasti teisingumą

Lietuvos verslo kolegijos studentų atstovybės prezidentė Lidija Kukarinaitė atkreipė dėmesį į tai, kad daug būsimų studentų domisi ir dėstytojais, jų mokymo kokybe.

„Mes siūlome labai inovatyvias, jaunatviškas studijas. Jos orientuotos į praktiką. Dauguma dėstytojų yra praktikai, mažai teoretikų. Aš pati studijuoju teisę ir teisėsaugą. Visi dėstytojai - advokatai, advokatų padėjėjai, teisėjai”, - ko gali tikėtis moksleivis, įstojęs į verslo kolegiją, aiškino ji.

L. Kukarinaitė pasakojo, kad teisės ir teisėsaugos studijas pasirinkusi todėl, nes pajuto, kad yra patriotė.

„Be to, norėjosi grįžti į Klaipėdą, kurioje ir žmonės yra visai kitokie. O ši studijų programa yra tik Vilniuje ir Klaipėdoje.

Aš iš pradžių planuoju dirbti policijoje. Žinoma, turi būti pasirengęs fiziškai, treniruotis. O vėliau svajoju tapti advokate”, - sakė L. Kukarinaitė.

Mokyklos - iš visos Lietuvos

Klaipėdos jaunimo reikalų koordinatorė Aistė Valadkienė skaičiavo, kad šiais metais studijų regatoje dalyvavo 25 aukštosios ir profesinės mokyklos.

„Šis renginys vyksta jau šeštą kartą. O kaip jis gimė? Reikia paminėti, kad iš pradžių studijų regata buvo orientuota į Klaipėdos aukštąsias ir profesines mokyklas. Pagrindinis tikslas - pritraukti studentų į uostamiestį”, - pasakojo A. Valadkienė.

Tačiau praėjusiais metais gimė idėja, kad renginys, skirtas būsimiesiems studentams, gali ir būti kiek kitoks.

“Praėjusiais metais pavyko gauti dideles patalpas „Švyturio arenoje”, taigi, nusprendėme, kad galime orientuotis ne tik į Klaipėdos, bet ir į kitas uostamiesčio aukštąsias mokyklas. Prijungėme ir įvairius darbdavius, įstaigas, kurios dirba su jaunimu”, - aiškino ji.

A. Valadkienė akcentavo, kad panašios studijų regatos vyksta Kaune ir Vilniuje. „Tad Klaipėda irgi negali atsilikti”, - sakė jaunimo reikalų koordinatorė.

„Klaipėdos moksleiviai turi turėti daug galimybių atvykti ir išsirinkti jiems tinkamiausią studijų programą ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje”, - pridūrė Klaipėdos apskritojo stalo projektų koordinatorė Agnė Kovalenkaitė.

Sidebar placeholder