Uostamiesčio jaunimas prašo parko su stogu ir šildymu

Uostamiesčio jaunimas prašo parko su stogu ir šildymu

Riedlenčių ir riedučių gerbėjai ketina kreiptis į Klaipėdos valdžią, kad būtų apsvarstytos galimybės uostamiestyje įrengti uždarą vadinamąjį skeitparką. Savivaldybės atstovai tokios galimybės neatmeta, tačiau svarsto, kad ši perspektyva būtų gana tolima. Pradžiai žadama įrengti dar vieną šios veiklos propaguotojams skirtą parką po atviru dangumi pietinėje miesto dalyje.

"Skaitėme "Vakarų eksprese", kad valdininkai svarsto galimybę mieste įrengti stacionarų betoninį riedlenčių ir riedučių parką. Žinoma, ši naujiena mus labai pradžiugino. Visgi, kol nepradėti realūs darbai, norime kreiptis į valdžią ir paakinti, kad būtų kur kas daugiau naudos, jei mieste atsirastų uždaras parkas", - kalbėjo šios sporto šakos entuziastas klaipėdietis Rokas Ignotas.

Iš garažų išvaro

Pasak jo, daugelis įsivaizduoja, kad važinėti riedlente, riedučiais, MTB ar BMX dviračiu - tik sezoninis užsiėmimas. Iš tiesų tikrieji aistruoliai nori tai daryti ištisus metus.

"Todėl dabar Klaipėdoje šaltuoju metų sezonu ir susiduriame su didžiulėmis problemomis. Užsiimti sau malonia veikla galime nebent prekybos centrų požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse. Bet ten esame nepageidaujami. Iš ten mus varo apsaugos darbuotojai, grasina iškviesti policijos pareigūnus", - esama padėtimi dalijosi R. Ignotas.

Vaikinas skaičiavo, kad tokių entuziastų, kurie ir žiemą negali išsiskirti su riedlente ar riedučiais, uostamiestyje dabar yra arti pusės šimto. O jei būtų sudarytos tinkamos sąlygos, žiemą "skeitintų" kelis kartus daugiau jaunuolių.

Garsintų vardą

"Svajojame, kad ir Klaipėdoje galėtų būti įrengtas uždaras, šildomas, apšviestas riedutininkų parkas. Beje, sostinėje jau yra vienas toks parkas ir antrąjį, dar stato dar vieną - modernesnį, panašų į Rygos. Buvo ir Kaune, bet uždarė", - pasakojo vaikinas.

Jau 8 metus be riedlentės nebemokantis gyventi šešiolikmetis akcentavo, kad šis miesto indėlis nebūtų bergždžias. Mat ir dabar klaipėdiečiai dalyvauja įvairiose respublikinėse ir tarptautinėse varžybose. O jei būtų sudarytos sąlygos treniruotis ištisus metus, Lietuvos ir Klaipėdos vardas esą būtų dar labiau garsinamas.

"Be to, juk tai tokia puiki alternatyva šlaistymuisi gatvėmis", - kalbėjo R. Ignotas.

Dabartinė situacija uostamiestyje nėra itin palanki šių pramogų mėgėjams. Prie Klaipėdos jaunimo centro buvusi riedutininkų aikštelė sulaužyta, esančioji Poilsio parke - taip pat jau kiek morališkai pasenusi.

"Žinoma, jei Klaipėdoje būtų įrengta stacionari betoninė aikštelė, būtų didžiulė paskata. Bet jei jau investuoja pinigus, norisi, kad būtų padaryta maksimaliai gerai ir funkcionaliai", - sakė jaunuolis.

Atviras būtų greičiau

Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas patikino, kad bet kokios jaunimo iniciatyvos tikrai bus apsvarstytos, jeigu jie patys kreipsis į Savivaldybės administracijos direktorių ar merą.

Pasak jo, idėja įrengti mieste betoninį riedlenčių ir riedučių parką tebegvildenama, tačiau jau ne po Mokyklos gatvės tiltu, kaip buvo galvojama iš pradžių, o Sąjūdžio parke.

UŽDARAS "Kablio" riedlenčių parkas Vilniuje nuo pat atsidarymo 2011 metais sulaukė didžiulio pasisekimo. Aktyvaus laisvalaikio centro K.A.B.L.Y.S nuotr.

"Veikiame pagal strateginius planus. Todėl po diskusijų nuspręsta tokią rekreacinę infrastruktūrą plėtoti Sąjūdžio parke, nes ten jau yra parengti techniniai projektai, todėl viskas vyktų kur kas greičiau. Juk vien techniniam projektui parengti reikia poros metų", - pasakojo R. Zulcas.

Be to norima, kad ir pietinėje miesto dalyje gyvenantys riedlenčių, riedučių bei BMX dviračių gerbėjai turėtų kur praleisti laisvalaikį.

Reikia iniciatyvos

R. Zulco žiniomis, tokio betoninio parko, kokį norima pastatyti Klaipėdoje, kol kas nėra nė viename Lietuvos mieste. Visur, taip pat kaip ir uostamiestyje, statoma laikina jaunimo poreikiams skirta įranga. Skaičiuojama, kad tokiam parkui įrengti gali prireikti nuo 130 iki 250 tūkst. eurų.

"Uždaro parko mūsų planuose nebuvo, bet lygiagrečiai būtų galima galvoti ir apie tokio parko įrengimą. Bet tam reikia iniciatyvos. Galėtų ir patys jaunuoliai kreiptis į miesto merą ar administracijos direktorių ir išsakyti savo lūkesčius. Visų pirma reikia, kad miesto politikai apsispręstų tokiam žingsniui. Tai gana ilgas procesas, nes reikia ir patalpų, be to išspręsti klausimą, kas tokį parką išlaikytų", - kalbėjo valdininkas.

R. Ignoto žiniomis, paprastai tokie uždari parkai būna mokami. Tačiau esą tai jaunimui nesudarytų didelių problemų.

"Uždaras parkas pasitvirtino"

Einius ŽIŪKAS, Vilniuje veikiančio uždaro "skeitparko" l. e.p. direktorius

Uždaras "Kablio" riedlenčių parkas veikia nuo 2011 metų spalio. Nuo pat atsidarymo ši vieta sulaukė didžiulio pasisekimo. Visoje šalyje yra daugybė tokio tipo atvirų parkų, juose gausu riedlentininkų, BMX dviratininkų, riedutininkų, paspirtukininkų. Tačiau atėjus šaltajam metų laikui arba esant prastoms oro sąlygoms esame vienintelė vieta visoje Lietuvoje, kur šiomis veiklomis galima užsiiminėti visus metus. Gaila, kad ekstremalaus sporto mėgėjai iš kitų miestų čia gali apsilankyti tik kartais, analogiškų parkų reikia ir kituose didmiesčiuose.
Dienos bilietas pas mus darbo dienomis kainuoja 2,5 euro, savaitgaliais - 3 eurus.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder