Už Lietuvos kultūros tarybos skirtas lėšas (25 tūkst. litų) pirmą kartą istorijoje Klaipėdoje bus įrengta penkių skirtingų unikalių vėtrungių kompozicija.
Jau aišku, kad dar vieną penkių vėtrungių modulį (toks su visais darbais kainuoja per 10 tūkst. litų) preliminariai sutinka finansuoti ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Galimybę prisidėti prie miesto gražinimo dar neregėtomis vėtrungėmis svarsto ir ne viena stambi uosto krovos kompanija, Vakarų Lietuvos verslo institucijos.
Individualiomis vėtrungėmis savo viešąsias erdves jau puošia verslo institucijos, net ligoninė, privačių namų šeimininkai.
„Galiu jau užtikrinti: tikrai vasarą turėsime mieste galbūt ne vieną vėtrungių alėją, to niekada nėra buvę. Tos vėtrungės bus unikalios, jos atspindės regiono, miesto istoriją, paveldą. Džiaugiamės, kad sertifikuotas liaudies meistras iš Kintų Laurynas Juodeška yra jau parengęs mažiausiai 10 skirtingų klaipėdietiškų vėtrungių eskizų“, - teigė uostamiesčio merijos Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.
Pats ne vienus metus didžiąsias burvalčių vėtrunges kuriantis ir jas darantis L.Juodeška tikino, jog Klaipėda yra itin tinkamas miestas vėtrungių tematikai.
„Iš pradžių buvo nedrąsu jas kurti, tačiau dabar matau, kad Klaipėda gali turėti pačias spalvingiausias, gražiausias pamario vėtrunges. Istorinių, architektūrinių, ornamentinių, etnokultūrinių motyvų apstu, belieka tik išsirinkti prasmingiausius ir juos perkelti į vėtrunges papasakojant miesto, regiono istorines įdomybes“, – teigė kintiškis.
Vėtrungės kuriamos pagal istorikų aprobuotą klaipėdiečio ir "Vėtrungių metų 2014" idėjos autoriaus Deniso Nikitenkos koncepciją.
Savo ruožtu Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro vadovė Nijolė Sliužinskienė patikino, jog vien vėtrungių alėjomis nebus apsiribota.
„Vasarą, liepos 17-20 dienomis, Klaipėdoje vyks didžiulis tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“. Jo metu bus organizuojamos vėtrungių kūrybinės dirbtuvės, vyks edukaciniai užsiėmimai. Į juos menininkų kiemelyje bus kviečiami užsienio turistai“, - pasakojo Etnokultūros centro vadovė.
N.Lendraitis pateikė dar vieną intriguojančią detalę: jo žiniomis, Etninės kultūros globos taryba prie Seimo rengia dokumentus paraiškai, kad pamario vėtrungės būtų pripažintos kaip UNESCO pasaulio paveldas.
„Tai yra rimta. Todėl norime, kad mūsų Vėtrungių metų projektas būtų ne tik Klaipėdos miesto, bet ir viso pamario regiono projektas. Vėtrungės turi tapti mūsų etninio paveldo, Mažosios Lietuvos reprezentaciniu simboliu. Todėl svarstome, kad uostamiestyje būtų įrengtos ir Neringos, Šilutės, Klaipėdos rajono vėtrungių alėjos. Sužinoję apie mūsų mieste vykdomą iniciatyvą labai ja susidomėjo net Kaliningrado srities Kuršių marių arealo savivaldybės, kaimai. Tad šis projektas gali išaugti į tarptautinį“, - teigė N.Lendraitis.
Rašyti komentarą