"Viktorija" - vėl nežinioje

"Viktorija" - vėl nežinioje

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutinai patvirtino, kad sprendimas nutraukti Europos Sąjungos (ES) paramos teikimą buvusio "Viktorijos" viešbučio rekonstrukcijos darbams buvo teisėtas.

Naujieji šio objekto savininkai kol kas negali pasakyti, koks likimas jo laukia. Svarstoma galimybė vėl kreiptis ES paramos iš naujojo jos skyrimo laikotarpio, tačiau esą kol kas dar neaišku, kada bus galima teikti tokias paraiškas.

Baigs tvarkyti tinklus

Ūkio ministerija dar 2010-aisiais "Viktorijos" rekonstrukcijai iš ES struktūrinių fondų buvo skyrusi beveik 6,3 mln. litų. Dar 3,38 mln. litų turėjo pridėti patys pastato savininkai - UAB "Klaipėdos Viktorija". Tačiau 2013-aisiais nustačius, kad bendrovė esą nesilaiko finansavimo sutarties nuostatų, nuspręsta šią sutartį nutraukti bei bendrovei paramos lėšų neišmokėti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, pernai lapkritį išnagrinėjęs "Klaipėdos Viktorijos" skundą, padarė išvadą, kad Lietuvos verslo paramos agentūra teisėtai ir pagrįstai konstatavo projekto įgyvendinimo pažeidimus. Tarp jų išvardintas turto perleidimas ar įkeitimas neturint raštiško sutikimo, nebuvo įrodymų apie nuosavų lėšų įnašą projekto išlaidoms apmokėti. Taip pat buvo konstatuota, kad, nors visų numatytų darbų kaina siekė apie 14,1 mln. litų be PVM, "Klaipėdos Viktorija" iki 2012-ųjų balandžio 1-osios, kai jau turėjo būti baigti visi darbai, buvo pasirašiusi tik vieną 1,48 mln. Lt be PVM vertės rangos sutartį su UAB "Pamario restauratorius" dėl pastato fasado apdailos ir restorano remonto.

Minėtai agentūrai abejonių dėl tinkamo projekto įgyvendinimo buvo sukėlęs ir faktas, kad "Klaipėdos Viktorija" buvo pasirašiusi kreditavimo sutartį su kredito unijomis "Mėmelio taupomoji kasa" ir "Vilniaus taupomoji kasa", kuriai 2013 m. sausį Lietuvos bankas pritaikė veiklos apribojimus. Galiausiai 2013 m. vasarį 512 tūkst. litų vertės "Klaipėdos Viktorijos" turtui buvo pritaikytas areštas.

Visgi "Klaipėdos Viktorija" po nesėkmės pirmos instancijos teisme dar nepasidavė ir padavė skundą LVAT. Tačiau ir šis konstatavo, kad parama buvo atimta teisėtai, ir tokį verslininkų apeliacinį skundą atmetė.

Po tokios neskundžiamos nutarties "Klaipėdos Viktorijos" direktorė Daiva Paulauskienė "Vakarų ekspresui" sakė, jog bus bandoma pretenduoti į naujojo periodo ES paramą.

"Tačiau kol kas net neaišku, kada bus galioma pradėti teikti tokias paraiškas. Tad kol kas artimiasiu metu bus baigti tik inžinerinių tinklų tvakymo darbai", - sakė direktorė.

Savinininkas - jau tik vienas

Pernai verslininkams dar kovojant dėl ES paramos įvyko "Klaipėdos Viktorijos" pagrindinių akcininkų pasikeitimas. 2014-ųjų kovą bendrovės kontrolinį akcijų paketą iš įmonės "Seego" įsigijo "Kamineros grupė", valdoma verslininko Arūno Tumos ir jo šeimos narių.

Kiek daugiau nei penktadalį "Klaipėdos Viktorijos" akcijų valdžiusiai uostamiesčio Savivaldybei pernai rugsėjį vykusio aukciono metu savo akcijas po daugiau nei dešimties bandymų pagaliau pavyko parduoti už beveik 900 tūkst. litų.

Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjo pavaduotojos Genovaitės Paulikienės teigimu, šis sandoris buvo užbaigtas sėkmingai - akcijų paketą įsigijo "Kamineros grupė".

Istorija

Istoriko Jono Tatorio duomenimis, dabartinės "Viktorijos" vietoje XVIII a. antrojoje pusėje veikė "Baltojo žirgo" karčema. XIX a. pirmojoje pusėje ji priklausė turtingam pirkliui, kuris netoliese turėjo ir sandėlį. Stačiakampio plano dviaukščiame pastate anuomet buvo 13 kambarių, valgykla, virtuvė, po 2 maisto sandėlius bei rūsius, taip pat 6 kambariai pastogėje. Savininkui priklausė ir gretimas namas, kur buvo septyni gyvenamieji kambariai, biliardinė bei žaidimų kambarys, rūsys, virtuvė, kėgelbanas. Šalia karčemos veikė vasaros sodas su paviljonu, o kieme stovėjo fachverkinė arklidė dvylikai arklių bei ratinė si 6-8 vežimams.
XIX a. antrojoje pusėje pasikeitus šeimininkui karčema pavadinta "Viktorijos" viešbučiu. Naujasis savininkas pastatą rekonstravo: centre išmūrijo frontoną su prasikišusiais bokšteliais iš šonų, pastatė medinį vasarinį paviljoną, už kurio augo sodas.
1922 m. "Viktorijos" viešbutis buvo rekonstruotas, kai kurios dalys paaukštintos iki trijų aukštų. Pasikeitė ir senosios dalies apdaila, buvo išmūrytas naujas frontonas. Vėliau virš pagrindinių durų per visą šaligatvio plotį iškištas balkonas, kuris rėmėsi į du kvadratinius stulpus.
XX a. pradžioje viešbutyje įrengtas centrinis šildymas, kiekviename aukšte buvo po vonią, o kiekviename kambaryje - po telefoną. Tuo metu viešbutyje veikė ir pirmos klasės kavinė-restoranas, o mechaninėje skalbykloje buvo skalbiami ir miesto gyventojų skalbiniai. Prie viešbučio veikė benzino kolonėlė. 1934 m. viešbutyje buvo jau 60 gerai įrengtų kambarių, veikė valgykla, galinti vienu metu aptarnauti apie 100 žmonių, pramogų salė, vasaros sodas.
1938 m. viešbutis buvo dar kartą rekonstruotas ir tapo didžiausiu uostamiestyje. Jo salėje vykdavo pobūviai, koncertai, paskaitos, dailės parodos.
Per Antrąjį pasaulinį karą pastatas smarkiai nukentėjo, buvo nuniokotas - išplėšti langų rėmai, durys, išluptas parketas, išvogtos vonios. Sovietmečiu rekonstruotas pastatas kurį laiką buvo tapęs statybininkų bendrabučiu, po to čia pradėjo veikti "Klaipėdos" viešbutis. "Viktorijos" pavadinimas įstaigai sugrąžintas pastačius dabartinį viešbutį "Amberton Klaipėda".
Pradėjus įgyvendinti ES remtą, bet nesėkmingai pasibaigusį rekonstrukcijos projektą žadėta renovuoti 98 numerius ir sukurti keturių žvaigždučių kategoriją atitinkančio viešbučio paslaugų infrastruktūrą, įrengti restoraną-kabaretą, SPA, konferencijų centrus.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder