„Valstybės saugumo departamentas šiuo atveju pirmiausia neatmeta Rusijos provokacijos tikimybės“, - antradienį Seime atsakydamas į klausimus sakė VSD generalinis direktorius Gediminas Grina.
„Šalis, kuri be skrupulų okupuoja kaimyninių šalių teritorijas, grasina regioniniam saugumui, juo labiau gali be skrupulų rengti ir kurstyti socialinius neramumus, etninę priešpriešą, menkinti piliečių pasitikėjimą valstybe. Lietuvos gi atveju, reikia pabrėžti, kad Rusijos interesus skleidžiantis judėjimas paskelbė informaciją apie minėtas peticijas, o ne ragino pažeisti Lietuvos teritorinį vientisumą“, - kalbėjo G.Grina.
Jo teigimu, „ne paskutinį vaidmenį šioje istorijoje Vakarų Lietuvoje vaidina Rusijos konsulato darbuotojai Klaipėdoje“.
VSD vadovas tvirtino, kad tokio pobūdžio veiksmai „laikytini ilgalaike grėsme nacionaliniam saugumui“.
G.Grina kartu su generaliniu prokuroru Dariu Valiu anktradienį pakviesti į Seimą dėl anksčiau internete paskelbtos peticijos, kuria raginta pritarti Klaipėdos krašto prijungimui prie Rusijos.
Generalinis prokuroras tvirtino, jog ikiteisminis tyrimas dėl peticijos nepradėtas, nes „nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo pobūdžio“.
„Pagrindinis prokuroro motyvas, pagrindžiantis tokią išvadą - Baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę tik už viešus raginimus smurtu pažeisti suverenitetą. Prokuroras nenustatė, kad aptariamu atveju buvo raginama imtis smurto. Baudžiamasis kodeksas draudžia pradėti ikiteisminį tyrimą, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusikaltimo požymių“, - sakė D.Valys.
Į pareigūnus su klausimais kreipėsi parlamentaras Vytautas Matulevičius, jis teiravosi, kokių veiksmų ėmėsi VSD ir prokuratūra, kad „būtų užkirstas kelias su Konstitucija ir galiojančiais įstatymais nesuderinamiems raginimams pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir jos teritorijos vientisumą“, „ar provokacinis bandymas pritaikyti Krymo atplėšimo nuo Ukrainos scenarijų Klaipėdos kraštui yra vienintelis tokio pobūdžio veiksmas“, ar VSD turi strategiją ir yra numatęs konkrečias prevencines priemones, galinčias neutralizuoti Lietuvai priešiško nusistatymo formavimą socialiniuose tinkluose ir tinklapiuose.
V.Matulevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad papildomu įtampos šaltiniu Lietuvoje tapo rengiamas referendumas dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. Anot jo, akivaizdu, kad „referendumu savo tikslais bando pasinaudoti ir tos jėgos, kurios siekia komplikuoti Vilniaus ir Briuselio santykius ir kurios norėtų matyti Lietuvą ne Europos tautų bendrijoje“.
„Kas apie tokių jėgų veikimą žinoma VSD - įskaitant konkrečius asmenis, struktūras, veiklos metodus, finansinių resursų panaudojimą ir pan.?“ - teiraujasi Seimo narys.
Kovo 10 dieną internete pasirodė rusų kalba paskelbta peticija, kurioje Klaipėdos krašto gyventojai kviesti pritarti prisijungimo prie Rusijos Federacijos idėjai. Minėtą peticiją per keletą dienų internetu pasirašė keli šimtai asmenų, tačiau netrukus ši galimybė bei pati peticija buvo uždaryta jos anoniminio kūrėjo.
VSD duomenimis, peticija paskelbta Niujorke registruotame interneto portale „avaaz.org“.
Praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra paskelbė, kad nėra pagrindo dėl šio atvejo pradėti ikiteisminio tyrimo, nes „nebuvo raginta smurtu pažeisti ar pasikėsinti į Lietuvos Respublikos suverenitetą, teritorinį vientisumą“.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą