Klaipėdos miesto tarybos kolegija penktadienį pritarė dalykinių sąlygų sąvadui, kuriame išdėstyti miesto norai mainais į maksimalią uosto plėtrą. Juo vadovaujantis toliau bus deramasi su Vyriausybe dėl uosto plėtros. Ko gero, įdomiausia naujiena išgirsta iš premjero lūpų miesto Tarybos kolegijos posėdyje - siūlymas, Klaipėdos savivaldybei tapti viena iš AB Uosto direkcijos akcininkių. Klausimas, kiek akcijų būtų skiriama savivaldybei, atsakė, jog tai derybų klausimas.
"Manau, kad tai labai svarbu. Kai tik miestas pasijus, kad yra vienas iš uosto savininkų, bus pats suinteresuotas, nes gaus tiesioginės naudos, kurią per savo biudžetą paskirstys miestiečiams. Tai geriausias argumentas kalbėti viena kalba siekiant tų pačių tikslų", - sakė premjeras.
BLEFAS? Premjeras, atsakydamas ir į piketuotojų klausimą, pareiškė, kad Kinijos kapitalo atėjimas į Klaipėdos išorinį uostą yra visiškas blefas.
S. Skvernelis susirinkusiems miesto Tarybos nariams teigė, kad uosto plėtra būtina. Šiandien jis negali pasakyti, kad kuris nors iš 17 dalykinių sąlygų sąvado, kurį pristato miesto Savivaldybė ir uostas, punktų būtų nesvarbus. Pasak jo, galimas daiktas, ne visos sąlygos bus įgyvendintos visos apimties, todėl reikia nusistatyti prioritetus. "Uostas ypač svarbus šalies ekonominis objektas, kurio plėtra palies kiekvieną iš mūsų. Mes negalime būti savo šalies piliečių priešai, į jų pagrįstus norus bus atsižvelgta", - kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Premjeras informavo, kad dėl Klaipėdos miesto sąlygų sąvado balandžio 19 d. susirinks sudaryta dalykinė darbo grupė ir pradės svarstyti visus tuos 17 punktų.
Optimistinis variantas - 2022-ieji
Šalies premjeras vakar lankydamasis uostamiestyje trumpai šnektelėjo su eilinį kartą valdžią pasitikusiais piketuotojais, reikalaujančiais išsaugoti Lietuvos pajūrį.
Pasak premjero, dėl Pajūrio juostos įstatymo keitimo teigė Vyriausybė nepalaiko nei tų, kurie nori išsaugoti tik gamtą, nei tų, kurie nori viską urbanizuoti. Jo manymu, būsimo išorinio uosto infrastruktūra bus pritaikyta ir miestiečių rekreaciniams poreikiams.
Premjeras, atsakydamas ir į piketuotojų klausimą, pareiškė, kad Kinijos kapitalo atėjimas į Klaipėdos išorinį uostą yra visiškas blefas. Jis priminė, kad yra įstatymas, kuris neleis bet kokiems rizikingiems investuotojams ateitį į Lietuvą. S. Skvernelis viliasi, kad prie išorinio uosto statybos gali prisidėti ir nacionaliniai investuotojai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus eilinį kartą pakartojo, kad direkcija prioritetą teiks dabar esančiam uostui, o išorinis uostas nebus statomas tol, kol nebus investuotojo. Jo manymu, optimistiškai vertinant išorinis uostas galėtų būti pradėtas statyti 2022 metais.
Miesto plėtrai - 1 300 hektarų
Savivaldybės administracijos direktoriaus S. Budino teigimu, maksimali uosto plėtra, t. y. IV alternatyva, nors miestas rinkosi tik uosto plėtrą pietinėje dalyje, II alternatyvą, bus galima tik tada, kai su Vyriausybe bus sutarta dėl minėto sąvado. Pasak jo, miesto plėtrai reikia 1 300 ha teritorijos.
Beje, miestas neatsisako, minties, kad gal ir tolimoje ateityje turėtų įvykti uosto centrinės dalies teritorijos konversija. Direktorius išreiškė viltį, kad pačios krovos kompanijos iš jos norės išsikelti.
S. Budinas akcentavo, kad būtinos priemonės krantų erozijos problemoms spręsti. Jo teigimu, miestas iki šiol neturi normalių kietųjų krantotvarkos priemonių. Kol kas erozija stabdoma tokiomis kosmetinėmis priemonėmis kaip žabtvorės.
Buvo keliamas ir Jakų žiedo klausimas, kuris, pasak Tarybos nario Rimanto Taraškevičiaus, jau 10 metų kaip nebaigiamas. Tai premjerą nustebino. O Susisiekimo ministras Rokas Masiulis juokavo, kad sąvade tokio punkto nėra.
Tarybos narys Vytautas Čepas sąlygų sąvade pasigedo trečiosios vandenvietės iškėlimo klausimo, apie kurį kalbama jau 28 metus. S. Budinas paaiškino, kad Uosto direkcija rengia jos iškėlimo studiją, miestas savo poziciją išsakė - vanduo kitoje vandenvietėje turi būti ne blogesnės kokybė ir neturi kainuoti brangiau.
Vitės bendruomenės pirmininkas Tomas Meškinis bandė atkreipti valdžios dėmesį į tai, kad ne vien tik Melnragės gyventojams turi būti kompensuojama už pablogėjusias sąlygas, bet ir Vitės kvartalo gyventojams, kurie patiria rimtų problemų dėl geležinkelio. Uosto direkcijos vadovas A. Vaitkus priminė, kad norėta geležinkelio krovinius perkelti į Pauosčio kelyną dar 2003 metais. Pauosčio kelyno rekonstrukcijos projektas įstrigo, Savivaldybė tada pasirinko 4 ha miško. Tačiau Uosto direkcijos vadovas turėjo ir gerą žinią - po metų ar pusantrų geležinkelio vagonai važiuos jau tiesiai į "Klasco" teritoriją, neužsukdami į Klaipėdos geležinkelio stotį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą