Mergaitė dar nežino, koks vaidmuo jai atiteks naujame spektaklyje "Auklė Makfi" ("Nanny McPhee"), nes atrankos finalas baigėsi vos prieš savaitę. Ji ką tik su savo tėveliais sugrįžo iš Londono.
Tėveliai Vilma ir Nerijus Eimučiai dar taip pat nespėjo atsitokėti ir susiplanuoti artimiausio būsimo pusmečio, kurį kartu su dukrele turės praleisti Londone. Kontraktas su jaunųjų baleto talentų paiešką vykdančia LCB (London Children Ballet) kompanija griežtai įpareigoja lankyti intensyvias repeticijas, tad iškart po Naujųjų metų, sausio 5 dieną, šeima jau turi būti Anglijoje. Spektaklio premjera - 2014-ųjų balandį.
Vilma, kaip jums kilo mintis nuvežti dukrą į tokią atranką?
Šią vasarą Nerija dalyvavo LCB vasaros stovykloje. Tada ir sužinojome, kad ši kompanija ieško talentingų šokėjų naujai statomam spektakliui. Nerija matė pernykštį jų nuostabų baleto projektą "Paslaptingas sodas" ("The Secret Garden"), kurį iš viso pamatė 8000 žiūrovų, ir visi bilietai buvo išparduoti... Ji panoro ir pati dalyvauti atrankoje, pasitikrinti savo gebėjimus. Juo labiau kad pastaruoju metu Lietuvoje vykstančiuose vaikų baleto konkursuose jos talentas buvo vertinamas labai įvairiai, kartais visiškai priešingai, ir neaišku, pagal kokius kriterijus.
LONDONAS. Šiame pastate vyko konkursas.
Galbūt tai vertintojų problema?
Tuo ir norėjome įsitikinti. Baletas - tokia sritis, kad reikia apsispręsti labai jauname amžiuje, ar esi tam tinkamas, ar ne; ar verta į tai investuoti jėgas, laiką, finansus, ar ne.
Nerijus: Kartais Lietuvos konkursuose pastabas apie baleto atlikimo techniką leidžia sau sakyti ir reperis. Arba šokant tą patį numerį viename mieste komisija Nerijai skiria pirmą vietą, o kitą dieną kitame mieste - paskutinę, nors vadovė sako, kad mergaitė šoko taip pat. Dažnai likdavome sutrikę dėl tokio vertinimo, o dukra braukdavo ašaras.
Nerija, kas teisingiausiai įvertina jūsų pasirodymą?
(Pagalvoja) Tėtis.
Nerijus: Taip, stengiuosi būti atviras ir sakyti teisybę, - šypsosi. - Neguodžiu, kai pasirodo prasčiau, bet labai skaudu, kai vaikas šoka gerai, o vertinimą lemia kažkokios povandeninės srovės, suvedinėjamos suaugusių žmonių tarpusavio sąskaitos.
LAIMĖ. Atranka Londone vyko už uždarų durų. Nerijai prisegtas numeriukas 112 buvo laimingas.
Kas jūsų vadovė ir kiek laiko ji jus treniruoja?
Mano vadovė yra Klaipėdos muzikinio teatro balerina Inga Briazkalovaitė. Jos šokių mokyklą "Coda" ir privačias pamokas lankau nuo penkerių metų.
Vilma: Šokio pagrindus, padėjusius laimėti šiame konkurse, Nerija, be abejo, gavo iš vadovų Ingos ir Ričardo. Be to, jie visada palaikė mūsų iniciatyvą neapsiriboti vienu kolektyvu, vienu mokytoju, nuolat dairytis aplink, domėtis, kas vyksta kitur. Nerija jau ketveri metai iš eilės važiuoja į vasaros stovyklas Londone ir treniruojasi su kitomis balerinomis.
Kodėl svarbu dalyvauti konkursuose? Kuo Londono konkursas buvo kitoks?
Vilma: Šokėjui reikia scenos. Reikia objektyvaus įvertinimo. Londone tikrai nejutome jokių simpatijų-antipatijų vaikams ar jų vadovams, kaip kartais jaučiame čia. Konkursas vyko už uždarų durų.
Jūsų gyvenimas artimiausiems mėnesiams versis aukštyn kojomis...
Nerijus: Mes tikrai mažai tikėjomės laimėti! Norėjome, kad dukra pasisemtų neįkainojamos patirties. O patekti į penkiasdešimtuką iš šešių šimtų pretendentų svajoja tūkstančiai vaikų; daugelis bando pereiti atranką kelerius metus iš eilės...
PLANAI. Nerijos tėvai Londone dairosi angliškos mokyklos, kad Nerija išmoktų bendrauti angliškai. Galbūt lankys sekmadieninę lietuvišką mokyklėlę.
Ir dėl to tris kartus per šį pusmetį skridote į Londoną?
Vilma: Buvo verta. Ši talentingų vaikų motyvacijos programa Anglijoje gyvuoja jau 20 metų, dirba profesionaliai, žiūri ne tik disciplinos, bet ir puikiai moka bendrauti su vaikais, juos įkvėpti. Nerijai tai buvo didelis, galbūt lemtingas impulsas ateičiai. Visa tai perėjusi, nors ir labai pavargusi, ji tvirtai apsisprendė: "Būsiu balerina".
Nerijus: Kai susiruošėme skristi į Londoną trečią kartą, į finalą, ir jau sėdėjome lėktuve,staiga pasakė, kad skrydis atidedamas septynioms valandoms. Sugedo lėktuvas. Mes negalėjome tiek laukti, nes būtume praleidę šį lemtingą etapą, o ten jokie pasiteisinimai negalioja. Tuomet sėdome į kitą reisą, atskridome šeštą ryto, ir dukrelė, pamiegojusi vos dvi valandas, dalyvavo konkurse. Gal vieną ašarą tyliai ir nubraukė, bet nė žodeliu nesiskundė, nesakė - nebenoriu.
Nerija, o kaip bus su mokykla?
Į mokyklą laikinai eisiu Londone.
O dabartinė mokykla išleis?
Vilma: Nerija mokosi Klaipėdos licėjuje, kuris vaikams, gyvenantiems užsienyje, suteikia galimybę tęsti mokslus pagal Lietuvos bendrojo lavinimo programą. Londone dairomės angliškos mokyklos, kad Nerija išmoktų bendrauti angliškai. Galbūt lankys sekmadieninę lietuvišką mokyklėlę. Lietuvių ten labai daug, gali dažnai išgirsti gimtą kalbą gatvėje... Yra nemažai lietuviškų parduotuvių, mokyklų...
O kur gyvensite Anglijoje?
Vilma: Ieškosime buto. Ir kitokių buitinių reikalų aibė... Dar nepradėjome jų tvarkyti. Kol kas jaučiame euforiją, sumišusią su stresu...
Ėjote va bank?
Nerijus: Galima sakyti, taip. Bet darysime viską, kas įmanoma. Negalime atsisakyti tokios galimybės, nors ir bus nelengva.
Vilma: Laimei, Londone gyvena mano mokyklos suolo draugė Alina Smiltniekienė su šeima. Ji mums iki šiol nepaprastai daug padėjo, nuoširdžiai palaikė Neriją...
Skrydžiai, pragyvenimas Londone, baleto stovyklos, privačios pamokos, atrankos... Nemažos išlaidos.
Vilma: Taip, tačiau verta investuoti į vaiko svajonę. Londonas nepigus miestas, tačiau baleto stovyklos kainuoja maždaug tiek pat kaip ir Lietuvoje, atrankos mokestis buvo simbolinis, gyvenome pas draugus... Tad labiausiai čia reikėjo kantrybės ir tikėjimo vaiko svajone. Aš manau, kad žmogus laimingas tik tada, kai turi svajonių.
Ir kai žino, kaip jas įgyvendinti. Ar sunku buvo susirasti Anglijoje baleto mokytojus, vasaros stovyklas, LCB kompaniją?
Vilma: Visai nesunku. Visagalis internetas!
Nerija, kiek laiko per dieną jūs skiriate baleto pamokoms?
Kiekvieną dieną po dvi valandas. Prieš pasirodymus - daugiau...
Kas yra didžiausias jūsų talento gerbėjas?
Mano brolis Matas, jis labai mane palaiko ir giria, nors per spektaklius visada užmiega, - juokiasi. - Jam šešeri metai.
Kuo ypatinga jūsų šeima?
Mes visi esame blondinai! - juokiasi.
Ar draugės džiaugiasi jūsų sėkme?
(Susimąsto) Gal. Nežinau. Anksčiau tai kai kurios mėgdavo pasišaipyti, apsivardžiuodavo, nes kai buvau maža, dantukai buvo iškritę.
Ar turite keturkojų draugų?
Taip, namuose yra vilkšunis Nafas, tiksliau - jis gyvena lauke, būdoje, o namie - kačiukas Šefas. Vardą tokį parinkome todėl, kad jis mėgsta visiems vadovauti, labai įžūlus...
Kas patinka jūsų broliukui Matui?
Matematika. Ir boksuotis.
O kaip jums matematika?
Man nelabai.
Ką mėgstate veikti laisvalaikiu, kai nešokate baleto?
Piešti... Anksčiau dar mokiausi groti pianinu, bet dabar nebeturiu laiko.
Koks matytas baleto spektaklis jums patiko labiausiai? Galbūt esate kuriame nors šokusi ir pati?
Taip, šokau Klaipėdos muzikiniame teatre, spektaklyje "Snieguolė ir septyni nykštukai" Voverytę. Tas spektaklis labai patinka... Ir "Miegančioji gražuolė" - jį mačiau per DVD grotuvą. Baleto įrašų turiu didžiulę kolekciją... Man jie įdomiau už filmus.
Apie ką bus spektaklis "Auklė Makfi" ir kokį vaidmenį jame norėtumėte atlikti?
Spektaklis apie tai, kad tėtis vienas augina septynis vaikus, jie visi labai išdykę, kiek auklių nusamdydavo, visos pabėgdavo. Pagaliau jis rado vieną auklę, kuri turėjo stebuklingų galių. Aš norėčiau vaidinti mergaitę - dukrą.
Nerijus: Dar norėčiau pridurti svarbų dalyką, kad LCB choreografai labai sugeba motyvuoti vaikus. Jie įtikina, jog kiekvienas vaidmuo, kad ir koks jis būtų, yra be galo reikšmingas. Kitas svarbus dalykas, kurį pastebėjau Londone, yra tai, kad dirbdami su vaikais - sunkiai ir įtemptai, jie vis dėlto nesukelia vaikams įtampos. O mūsų Nerija, kai atsipalaiduoja, nepalyginamai geriau šoka...
Nerija, kuriame spektaklyje solo vaidmenį norėtumėte atlikti užaugusi?
"Gulbių ežere".
Rašyti komentarą