Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (169)

2010-09-27 00:01

Turgaus gatvės 23-iajame name, antrajame aukšte, prieškariu gyveno didelė šv. Jono bažnyčios pastoriaus Ribbat šeima. Į tą patį butą apie 1961-uosius atsikraustė Aldonos ir Kosto Žilinskų šeimyna.

Praėjusį pirmadienį jau rašėme, kaip Aldonos ir Kosto Žilinskų sūnūs buvo apsėsti teatro bacilos. Tad, kai jaunėlis Kęstas Žilinskas grįžo iš tarnybos armijoje ir tėvams pareiškė, kad stos studijuoti aktorystės į Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakultetus, tėvai nė kiek nenustebo. Veikiau net apsidžiaugė. Tuomet pirmąjį aktorių kursą šioje aukštojoje mokykloje rinko jau teatrine legenda tapęs režisierius Povilas Gaidys. Baigusius mokslus visus dvylika savo studentų režisierius priglobė po savo sparnu Klaipėdos dramos teatre.

Dvikova

Jaunam aktoriui Kęstučiui Žilinskui Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vaidmuo Justino Marcinkevičiaus "Katedroje" buvo didelis išbandymas

Netrukus Kęstutis Žilinskas gavo pagrindinį - Lauryno Stuokos-Gucevičiaus - vaidmenį Justino Marcinkevičiaus "Katedroje". Tai buvo didelis išbandymas jaunam aktoriui. Bet su šiuo vaidmeniu atėjo ir aktoriaus populiarumas.

Kartą spektaklis "Katedra" buvo rodomas profesinių mokyklų auklėtiniams. Po spektaklio K. Žilinskas neišėjo nusilenkti ir už tai gavo pylos nuo režisieriaus P. Gaidžio.

"O aš ant "peteušnikų" buvau labai įpykęs - scenoje kalbu tokius reikšmingus tekstus, o jie šnabždasi, kikena. Pradėjau kovoti su tais šnabždesiais ir kikenimais ne riksmu, o tariamų žodžių įtaigumu ir "Katedra" nugalėjo", - sakė K. Žilinskas.

Kai jis pradėjo vairuoti automobilį, aktorių gan dažnai nesant jokios priežasties, o kartais ir nusižengus Kelių eismo taisyklėms, pradėjo stabdyti tuometiniai kelių milicininkai.

"Vieną kartą nubaudė už greičio viršijimą, kitą. Trečią, kai milicininko paklausiau, kodėl nebaudžia, gautas atsakymas pribloškė. "Mes žiūrėjome spektaklį "Katedra", paaiškino vaikinas, mokęsis profesinėje mokykloje", - pasakojo K. Žilinskas.

Netikėtos vedybos

Dar mokydamasis aktorystės paslapčių per vasaros atostogas K. Žilinskas įsidarbindavo pionierių stovykloje. Vieną gražią vasarą jis stovykloje susipažino su kita vadove - studente, krimtusia medicinos mokslus Kaune.

"Kai su "Katedra" išvažiavome gastrolių į Kauną, susitikau vasaros meilę. Tiesiai šviesiai ir paklausiau, ar tekės už manęs? Kai sulaukiau teigiamo atsakymo, bėgau į Kauno vykdomąjį komitetą leidimo susituokti nedelsiant, kol dar nesibaigė gastrolės. Leidimą gavau. Susituokėme ir į Klaipėdą jau parvažiavau su antspaudu pase ir su žmona. Teatras jau buvo išvažiavęs, tad uošvienė parūpino automobilį ir "parvarėm" į Klaipėdą, tiesiai į teatrą. Režisierius Gaidys eina pro šalį, o aš jam ir sakau: "Dėstytojau, susipažinkit, čia mano žmona". Režisierius palaikė tai pokštu ir įvertino trumpai: "Durnius".

Po suvaidinto spektaklio visas būrys varėme į Turgaus gatvę. Mama net žagtelėjo pamačiusi tiek žmonių. Žmoną pirmiausiai pristačiau mamai. Ši palingavo galva - "A, marti, gerai, gerai", ir toliau dirbo kažkokius darbus. Kai pasakiau, kad tikrai nejuokauju ir net pasą pakišau po nosimi, tuomet mama trumpam neteko žado. O paskui pradėjo rūpintis, kuo visus pavaišinti. Valgomo kažko atsirado, o kur geriamo gausi vidurnaktį? Mama bėgo pas kaimynus, o jie kaip tik rengėsi kažkokiam jubiliejui, tad ir gėrimo buvo nusipirkę. Paskolino", - apie tėvams netikėtas vedybas pasakojo ponas Kęstas.

Iš darbo sugrįžęs tėvas irgi nenorėjo patikėti patekęs į sūnaus vestuves: "Negi iš tiesų? Bet gal čia spektaklį repetuojat?" - abejojo Žilinskų šeimos galva.

Kurso draugai ir scenos kolegos Igoris Reklaitis bei Kazimieras Žvinklys suskato bėgti į Melnikaitės (dabar I. Kanto) gatvę, kad į vestuvių puotą pakviestų Kęstučio brolį Vytautą. Taigi vestuvėse sudalyvavo visi, kuriems buvo privalu jose dalyvauti.

Ritualas

Nors Vytautas Žilinskas ir buvo pagavęs teatro bacilos užkratą, tačiau gyvenimo kelią siejo su jūra

Nors Aldona ir Kostas Žilinskai lankė teatrą, tačiau teatro spektakliai jiems nedarydavo tokio įspūdžio, kaip televiziniai filmai, kuriuose vaidindavo jų Kęstutis.

"Man būdavo miela matyti, kaip tėvas ruošdavosi žiūrėti televizijos serialą "Čia mūsų namai" - atsinešdavo kėdę priešais televizorių, visokių smulkmenų, kurių gali prireikti žiūrint filmą. Mačiau kokį įspūdį tėvui darė tas filmas, tad jausdavau tokį nenusakomą širdies virpulį - tas vaidmuo tai tarsi mano padėka už tai, kad augino, kad leido į mokslus", - sakė pokalbininkas.

Televizinis serialas "Čia mūsų namai" buvo įvykis ne tik Turgaus g. 23 name, bet ir tuometinėje Lietuvos televizijoje bei visoje Lietuvoje. Pats K. Žilinskas sako, jog dabar buvusiems savo darbams yra abejingas. Net filmo "Vilius Karalius", kuriame atliko pagrindinį vaidmenį, serijų, neseniai rodytų per TV, nežiūrėjo. Tačiau vieną darbą - Samiuelio Beketo "Žaidimo pabaiga" - jis vertina, nes statant šį spektaklį vyko daug mistinių dalykų. Ši pjesė buvo pastatyta jau privačiame K. Žilinsko teatre.

Tačiau apie šį naują reiškinį ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos padangėje - kitą pirmadienį.