Pasak buvusios šios įstaigos direktorės Bronės Elertienės anūko Dainiaus, muziejus turėjo oficialų "angelą sargą" - NKVD. "Angelų sargų" būta ir vietoje, tarp pačių darbuotojų. Apie šiuos nežinojo niekas. Nebent įtardavo kurį. Tad reikėjo labai atsargiai laviruoti ant briaunų, kurios galėjo labai sužaloti.
NKVD pagalba
Dainius papasakojo apie tai, kaip Girkaliuose kolūkio pirmininkui suplanavus statyti fermą, regis, agronomas muziejui pranešė, kad buldozeriu atrausė kapinyną.
B. Elertienė bėgo į vykdomąjį komitetą - kaip sustabdyti statybas? Ten pirmiausiai subruzdo, kad reikėtų apsižiūrėti vietoje - ką atrausė, ar vertingi radiniai? Privalu važiuoti į vietą, o transporto nėra. Direktorė skambino "angelui sargui", kad šis padėtų gauti sunkvežimį atrastam lobiui apžiūrėti. "Angelo sargo" geranoriško būta - parūpino ne tik sunkvežimį, bet ir enkavedistų su automatais lobio apsaugai.
Kai tokia margaspalvė kompanija atidardėjo į Girkalius, perbalęs pirmininkas apie fermos statybą ir užsiminti pabijojo. Tuose Girkaliuose bene pirmą kartą pokariu Kraštotyros muziejaus iniciatyva buvo archeologiškai pasidarbuota. Į muziejų buvo parvežti papuošalai, įkapių likučiai ir kitoks turtas. Jo pasižiūrėti atėjo ir "angelas sargas", bet labai nusivylė - manė tikras lobis bus pargabentas, o čia kažkokie gelžgaliai ir skudurai...
O B. Elertienė su savo komanda buvo laimingi - pirmieji archeologiniai radiniai, liudijantys Klaipėdos krašto gyventojų papročius, tradicijas ir netgi gyvenimo būdą.
Ekspozicinės gudrybės
Kai Kraštotyros muziejuje vis daugiau radosi vertingų eksponatų, liudijančių Mažosios Lietuvos istoriją, jau buvo galima galvoti apie ekspozicijas. Bendraujant su lietuvininkais, neapleidusiais krašto vokiečiais, evangelikų ir katalikų kunigais, į muziejų parkeliaudavo ir Mažojoje Lietuvoje leistų laikraščių pavyzdžiai.
Kaip tai pateikti? Surengta ekspozicija Juozo Greifenbergerio "Iskrai" pašlovinti. O greta - visai kiti spaudiniai, propagavę toli gražu ne komunistines ar socialistines idėjas. Kas domėjosi Klaipėdos krašto praeitimi, žinoma, ne "Iskros" žiūrėti ateidavo. O ideologijos sargams tik toji "Iskra" su lazdele baksnojama buvo...
Žalgirio mūšis ir sovietiniais laikais buvo Žalgirio mūšis. Šio Lietuvos istorijos fakto net tankiausieji ideologijos filtrai atsijoti nesugebėjo. Kai muziejuje radosi pakankamai žinių apie Klaipėdos pilį, nepulta iš karto specialiai jai skirtos ekspozicijos rengti. Apie pilį prabilta atsargiai, vedant prie Žalgirio mūšio.
Ideologams tinkančių bei patinkančių kabliukų ieškota ir pateikiant Klaipėdos kūrimosi istorijos niuansus. Taip pat širma rasta - ja tapo didis rusų karvedys Suvorovas...
Taigi, gudrauta labai įvairiai. Klaipėdos muziejininkai buvo pasiruošę melstis kultūros ministro pavaduotojui Vytautui Jakelaičiui, kuris buvo baigęs Kauno "Žiburio" gimnaziją, išugdžiusią daugelį Lietuvos šviesuolių. Tad V. Jakelaitis puikiai gaudėsi, kas prie ko ir dėl ko...
Tuomet jau aplink muziejų kūrėsi ir pakankamai tvari bei patvari terpė - paveldo propaguotojai, ekskursijų vadovai. Muziejus telkė ir istorikus - veikė jų būrelis.
1956 m. muziejuje buvo surengta Mažosios Lietuvos rankdarbių paroda. |
Tik iš laiko perspektyvos gali įvertinti, kas iš to Kraštotyros muziejaus išsivystė. Kaip Klaipėdos kraštotyros muziejaus filialas atsidarė Šilutės, Nidos muziejai, Tomo Mano namelis. Jiems taip pat reikėjo ir vadovų, ir eksponatų, kurie atitekėjo iš Kraštotyros muziejaus. Kai tvėrėsi Paveikslų (šiandien - Prano Domšaičio) galerija, į ją darbuotis išėjo Jonas Tatoris.
Paveldosauginė funkcija
Sovietiniais metais nebuvo nei paveldosaugos institucijų, nei jose dirbančių žmonių. Taigi ir ši funkcija "krito" ant Kraštotyros muziejaus.
Kai ruoštasi iškraustyti Liepų gatvės kapines, buvo duotas nurodymas susprogdinti paminklą žuvusiesiems Klaipėdos vadavimo 1923 m. savanoriams. Darbininkai, suvokdami, kad čia kažkas ne taip, bėgo ne kur kitur, o į Kraštotyros muziejų. Nors ideologiniai saugikliai, pasak D. Elerto, buvo sudėlioti, tačiau ir jie negelbėjo. Galima sakyti, kad paminklas buvo išgelbėtas per pusdienį. Tam pačiam V. Jakelaičiui tarpininkaujant buvo gautas istorinio paminklo statusas.
O štai vokiečių taurės Kultūros ir poilsio parke apginti ir nepavyko - pritrūko sovietinės ideologijos jauko, ideologinių argumentų... Nepavyko apginti ir griauti pasmerktos senosios gaisrinės, dėl kurios praradimo ir dabar vyresnieji miestelėnai tebegedi.
Anonsas
Kas ir kaip Kraštotyros muziejuje tęsė darbus Bronei Elertienei išėjus dėstyti Klaipėdos krašto papročių, tradicijų kurso į besikuriantį Klaipėdos universitetą - kitą pirmadienį.
Rašyti komentarą