XVII a. Kurpių gatvė buvo užstatyta nedideliais namukais - gyvenamaisiais, amatininkų dirbtuvėmis. Po Septynerių metų karo (1736-1763 m.) suintensyvėjo prekyba per uostą. Klaipėdos vystymuisi buvo palankūs ir Šiaurės Amerikos karo metai (1776-1783), kai visos kariaujančios šalys būtent Klaipėdoje greičiausiai ir patogiausiai galėjo gauti stiebų laivams, linų, kanapių, miško medžiagos.
1783 m. į Klaipėdą atplaukė 784 , o 1792 m. - 1 092 laivai, tad miestas prekybos srityje prisivijo ir pralenkė Karaliaučių. Visa tai skatino suinteresuotumą statyti sandėlius, gyvenamuosius namus, prekybos rezidencijas. Tačiau 1854 m. Didysis gaisras nušlavė ne tik Kurpių-Kalvių gatvių kvartalus, bet ir visą senamiestį.
Po Didžiojo gaisro sklypą Kurpių g. įsigijo Klaipėdos aludarių dinastijos pradininko Johano Vilhelmo Reinkės, 1784 m. įkūrusio pirmąją alaus daryklą, kuri ir šiandien gamina žymųjį "Švyturio" alų, sūnus. Pagal namo architektūrą sprendžiama, kad čia buvo prašmatni Reinkių rezidencija. Vėliau šį statinių kompleksą įsigijo advokatas ir notaras R. L. Šulcas. Paskui tai buvo alkoholiu prekiavusio pirklio Kiršbergerio nuosavybė.
1910 m. name buvo įrengti nuomojami butai. 1934 - 1944 m. namo savininkas buvo Arvedas Ogilvije. Jo tėvai į Klaipėdą buvo atvykę iš Škotijos ir vertėsi medienos, linų pluošto, sėmenų eksportu. Taip pat ši šeimyna buvo pasistačiusi Pelenų fabriką vadinamame Pelenyne ties Danės upe ir Jono kalnelio fortifikaciniais įrenginiais. Pats A. Ogilvije buvo žymi figūra mieste - Klaipėdos prekybos banko direktorius, turėjo privačią draudimo firmą.
Prabėgus vos keliems mėnesiams po karo šiame name jau veikė notaro kontora, kurios "galva" buvo paskirtas teismo sekretoriaus patirtį turintis, iš Plungės su šeima atvykęs Juozas Jurkus. Greta kontoros buvo notaro šeimos butas. Antrajame aukšte apsigyveno advokato Švėgždos šeima.
Šis namas yra išskirtinis dar ir tuo, kad sovietmečiu jis buvo restauruotas ir čia buvo atidaryta aludė "Bangpūtys", tuomet pasižymėjusi išskirtiniu interjeru, biliardo sale viršuje ir autentika viliojusiu rūsiu, kuriame taip pat buvo alaus gėrimo salė.
NAMAS savo prašmatnumo nebuvo praradęs ir 1968 m. Apie architektūrines sovietmečio "įmantrybes" galima spręsti iš baltų plytų priestato... Vietoj jo dabar yra įrengtas skverelis su peliuko skulptūra. |
Anonsas
Kaip gyveno pirmasis pokario notaras mūsų mieste Juozas Jurkus? Kam buvo reikalingos notaro paslaugos, jei sovietmečiu žmonės praktiškai neturėjo nuosavybės? Kodėl Jurkų šeima prašmatniame name buvo priversta laikyti karvę? Kaip uždarbiaudavo notaro dukros ir advokato sūnūs? Kaip notaro šeima gelbėjo kaimynės prekeivės bandelėmis verslą?
Rašyti komentarą