Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (193)

Šis jugendo stiliumi suręstas statinys nuolat, išskyrus I ir II pasaulinių karų laikotarpius, kai čia buvo įkurdintos karo ligoninės, tarnavo švietimo ir mokslo tikslams.

Priešistorė

Alberto Juškos monografijoje "Mažosios Lietuvos mokykla" rašoma, kad iki XIX a. Klaipėdoje, kaip ir visoje Europoje, daugiausiai buvo rūpinamasi berniukų išsilavinimu. Aukštesniam nei pradinis mergaičių mokslinimui dėmesys pradėtas telkti tik XIX a. pradžioje, kai įtakingesnių miestelėnų šeimų rūpesčiu apie 1806 m. prie aukštesniosios realinės berniukų mokyklos, Luizės gimnazijos pirmtakės, buvo atidaryta privati mergaičių klasė. 1811 m. veikė jau dvi tokios klasės.

Berniukų realinės mokyklos pedagogai bei tėvai nebuvo patenkinti įnamėmis, todėl 1826 m. mergaičių klasė persikėlė į mokyklos direktoriaus Ulricho namus.

Magistratas mergaičių mokyklą pripažino tik 1829 m. Aukštesnioji dukterų mokykla buvo įkurdinta Turgaus g. 30 name. Tada joje buvo keturios klasės, kuriose mokėsi 63 klaipėdietės.

Nuo 1834 m. mokykla buvo išlaikoma magistrato lėšomis. 1858 m. pridėta penkta klasė, ir įstaiga jau vadinta Aukštesniąja miestiečių mergaičių mokykla. Nuo 1844 m. joje leidžiama ruošti namų mokytojas.

Mokykla pateisino lūkesčius ir 1909 m. jai buvo suteiktas oficialus aukštesniosios mokyklos statusas. Tad tokio lygio mokyklai jau reikėjo geresnių patalpų, modernesnių mokymo priemonių, gausesnės bibliotekos. Idėją realizuoti ėmėsi tuo laiku šios mokyklos direktoriumi dirbęs švietimo reikalų tarėjas Hallingas.

Moderniausia mokykla Prūsijoje

L formos trijų aukštų jugendo stiliaus statinys 1910-1911 m. iškilo Parko gatvėje (dabar K. Donelaičio g. 4). Čia buvo įrengta moderni šildymo sistema su automatiniu temperatūros ir vėdinimo reguliavimu, dulkių išsiurbimu, itin puošnia aula, išgražinta freskomis ir vitražais. Laiptinėje ant sienų kabėjo kelios marmurinės lentos su Homero "Iliados" siužetais. Įrengtos patogiai išdėstytos ir naujausia modernia įranga aprūpintos klasės, valgykla, sporto salė. Vestibiulyje buvo išvedžiotas prasmingas įrašas "Frohes nehmen, froling geben - erfulltes Haus mit rechten Leben" (Džiaugsmingas įgijimas, žaismingas perteikimas leis šį namą pripildyti gyvenimo tiesų). Tada buvo pripažinta, kad ši mokykla yra moderniausia aukštesnioji visoje Prūsijoje.

Pasirūpinta ir mokyklos aplinka - pastato kieme įrengtas fontanas su bronzine vaza. Naujieji mokslo rūmai buvo pašventinti 1911 m. spalio 24 d. Mokyklai suteiktas karalienės Augustės Viktorijos, kaizerio Vilhelmo II žmonos, vardas. Netrukus mokomajam auklėjamajam darbui vadovauti buvo paskirtas profesorius Richardas le Mangas - aukštos kvalifikacijos pedagogas. Tada čia buvo 10 klasių su 278 moksleivėmis bei 3 pedagogikos klasės su 26 būsimomis pradinių mokyklų mokytojomis.

I pasaulinis karas sutrikdė normalų darbą, nes čia buvo įkurdinta karinė ligoninė, o moksleivės mokytis ištremtos į Senamiesčio berniukų vidurinę mokyklą. Čia jos mokydavosi iki pietų, o po jų į suolus sėsdavo berniukai. Nepaisant kraustymosi, 1915 m. mokyklai buvo suteiktas priveligijuotos merginų mokymo įstaigos - licėjaus, o jos pedagoginio profilio klasėms - aukštesniojo licėjaus (Oberlyzeum) statusas.

Po I pasaulinio karo 1919 m. licėjuje veikė 12 klasių su 465 moksleivėmis, aukštesniajame licėjuje - 4 klasės su 43 būsimosiomis mokytojomis.

Lietuviškasis periodas

Klaipėdos kraštą 1923 m. prijungus prie Lietuvos, mokykla tęsė savo darbą. Tačiau būta ir pakeitimų - įvesti brandos atestato egzaminai, kurie moksleivėms teikė teisę studijuoti universitetuose. Dėl to buvo pertvarkytas ir mokymo turinys, ypač stiprinant kalbų - lotynų, anglų, prancūzų - dėstymą.

Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, besimokančiųjų šioje prestižinėje mokykloje merginų skaičius sumažėjo. Tačiau 4-ajame dešimtmetyje vėl perkopė 400.

Augustės Viktorijos licėjų daugiausiai lankė vokiečių tautybės šeimų dukterys. Bet joje išsilavinimą įgijo ir Klaipėdos burmistro Erdmono Simonaičio duktė Ana Marija, ją lankė lietuvininkų kultūros veikėjo Jokūbo Stiklioriaus duktė Ieva, vėliau dirbusi Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. Tarp auklėtinių randame ir daugiau lietuvininkų dinastijų panelių pavardžių: Ula Plikaitė, Erika Peteraitytė, Tila Sigdaitė, Skiraitė, Stragytė, Domšaitė, Gvildytė ir kt.

Pasak Klaipėdos universiteto Menų fakulteto profesoriaus Vytauto Blūšiaus, dabar prižiūrinčio fakulteto istorijos muziejų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo atvažiavusios licėjaus auklėtinės iš Vokietijos. Tačiau niekas nepasirūpino bent užregistruoti jų pavardes ar nufotografuoti. Bet, viliuosi, kad ir dabar dar galiu aptikti klaipėdiečių, galinčių į rankas įduoti siūlus, kuriuos vydama dar aptikčiau bent licėjaus auklėtinių palikuonių pėdsakus. Prašyčiau atsiliepti tuos, kas turėtų ką papasakoti.

Šiandieniniame Klaipėdos universiteto Menų fakulteto pastate, nepaisant išgyventų dviejų pasaulinių karų, yra išlikę daug autentikos.

Anonsas

1941 m. licėjus vėl buvo paverstas karine ligonine, o jo direktorius Hansas Lobsienas buvo paimtas į kariuomenę ir žuvo fronte. Kitą savaitę aiškinsimės, kas K. Donelaičio g. 4-ajame name vyko pokariu - kada čia pradėjo veikti Mokytojų institutas, kada čia sumanyta atidaryti mokyklą-internatą. Kaip brendo planai šį pastatą "atkariauti" aukštajai mokyklai? Kokie pokarinės Klaipėdos šviesuoliai yra mynę šio pastato slenksčius?

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portalo internete www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti mėlynoje linijoje paspaudę nuorodą "Klaipėda" ir pirmoje pozicijoje nuoroda - "Klaipėdos akvarelės".