Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (200)
Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (200)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau dairomės po K. Donelaičio g. 4-ąjį namą, kuriame šiandien karaliauja Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentai ir profesūra. Šiemet šiam pastatui sukanka 100 metų.

Sovietmečiu apie mokyklos darbo efektyvumą buvo sprendžiama pagal medalininkų bei įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas skaičių. Medalininkų mokykloje-internate, kaip ir kitose misto vidurinėse, gausiai nederėjo. Tačiau, pasišovusieji šturmuoti aukštąsias mokyklas, Klaipėdon nukabinę nosis retai kada grįždavo. Atvirkščiai, Vilniaus universiteto, Pedagoginio, Kauno politechnikos instituto ir kitų aukštųjų mokyklų priėmimo komisijų nariai "internų" teiraudavosi, kurie mokytojai taip puikiai juos paruošė?

Kaip jau minėta, į šią mokyklą buvo mestos pačios stipriausios pedagogų pajėgos. Tad mokytojai, netausodami savęs, kiekvienas kalė savuosius dalykus. O jais sudominti pasitelkdavo mokyklos-internato biblioteką, kuri tikriausiai buvo paveldėta iš Mokytojų instituto ir nuolat papildoma. 20 tūkst. egzempliorių įvairiausio pasirinkimo grožinės literatūros, pradedant klasika, baigiant fantastika ir nuotykių knygomis. Žodžiu, kas buvo linkęs mokytis ir ko nors siekti - sąlygos puikiausios. Na, o kas buvo prie tinginio, vis tiek pedagogai, greta būdami ir dieną, ir naktį, sugebėdavo į galveles "košės" įkrėsti.

Garsenybės

Per 1961-1971 m., kai mokykla-internatas buvo iškeltas, ir pastatas buvo užleistas Vilniaus konservatorijos Menų fakultetui, brandos atestatai buvo įteikti 390 auklėtinių (274 mergaitėms ir 116 berniukų). Aukso medaliu buvo įvertintos Onos Daukantaitės (2-oji laida), Teresės Rušinskaitės (8-oji laida), Eugenijaus Manstavičiaus (4-oji laida) žinios. Mokykla-internatas turėjo ir vieną "sidabrinį" vaikiną - Remigijų Girdauską, kurio žinios buvo įvertintos sidabro medaliu.

Mokyklos-internato auklėtinis Eugenijus Manstavičius tapo mėgiamu garsaus matematikos profesoriaus Jono Kubiliaus studentu. Šiandien jis ne menkiau garsus už savo dėstytoją.

Taip jau susiklostė, kad E. Manstavičius tapo vienu mylimiausių Vilniaus universiteto rektoriaus, garsaus visame pasaulyje matematiko Jono Kubiliaus studentu. Ir šiandien E. Manstavičius ne menkiau garsus matematikos pasaulyje nei jį mokęs profesorius.

Aukštumų profesiniame lygmenyje pasiekė ir ne viena dešimtis internato auklėtinių, kurių brandos atestatų grafose toli gražu ne vien penketukai suraityti buvo. Lilija Statkutė-Socevičienė tapo garsia akių chirurge, Viktoras Štombergas - autoritetingas reabilitologas, Bronius Bušma tapo garsiu rašytoju, ypač dabar tviskantis "Giminių" serialo scenarijais, kelios internato auklėtinės pasirinko žurnalistikos kelią. O kiek garsių pedagogų ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje, mynė mokyklos-internato slenksčius. Ilgametis jo direktorius Vytautas Stanislovas Rumbutis minėjo dešimtis pavardžių ir sielvartavo, kad ko neužmirštų. Bet visų laidų pažibų vis tiek juk nesurašysime...

Kaip ir šeimoje...

Baigusios mokyklą-internatą kolegės Adelės Žičkuvienės, daugelį metų rašiusios apie jūrą ir jos pramonę krante, išleidusios kelias knygas, teiravausi, kaip internato kasdienybė atrodo jos akimis?


"Visko pasitaikydavo. Kaip ir bet kurioje šeimoje. Vieni keikdavo direktorių - tikrai griežtas buvo. Kiti, jau praėjus daugeliui metų, suvokdavo, kad savo griežtumu jis tik gero mums visiems norėjo ir linkėjo. Iš savo pusės galiu pasakyti, kad man Rumbutis ne kartą tėvą atstojo. Pamenu, aštuntoje klasėje man liepė sienlaikraštį leisti. Nuo ko pradėti? Lekiu pas direktorių teirautis. Tai iš jo išgirdau žodį "maketas", tai jis buvo pirmasis žurnalistikos paslapčių mokytojas. Ir aš taip didžiavausi, kai mano, dar moksleivės, rašinys miesto laikraštyje buvo išspausdintas. Nuo tada ir susirgau svajonėmis apie žurnalistiką.

Kai jau rankose turėjau atestatą, Rumbutis pasiteiravo, kur pasiduosiu? Nors ir taip žinojo, kad bandysiu Vilniaus universitete į žurnalistiką stoti. Kai patvirtinau tą jo žinojimą, pasakė: "Einam pas siuvėją. Tave aprengti reikia." Augau našlaitė, nebuvo kam manimi rūpintis. Kai su direktoriumi nuėjome pas siuvėją, šis auksinių rankų moteriai prisakė: "Pasiūk mergaitei vasarinę ir žieminę sukneles. Tegul į Vilnių pasipuošusi važiuoja." Augusiems be tėvų priklausydavo taip vadinamas "našlaičio krepšelis" - tam tikra suma. Juk galėjo ir man išduoti tuos pinigus, ir žinokis. Bet ne, rūpinosi. Dabar jau nebepamenu, bet gal direktoriui reikėjo ir savų pinigų pridėti prie to "krepšelio", - kalbėjo Adelė.

Pasak jos, V. S. Rumbučiui rūpėdavo ne tik besimokančių, bet ir baigusiųjų ir jau studijuojančiųjų likimai.

"Kur direktorius, kur direktorius, teiraudavomės šeštadieniais, sekmadieniais jo nematydami. Ir labai greitai išsiaiškinome: jei jo mokykloje nėra savaitgalį, vadinasi, jis su lauknešėliais, prikrautais maisto, išvažiavo į Vilnių ar Kauną internato auklėtinių studentų lankyti, teirautis, kaip sekasi", - apie mokyklos vadovą pasakojo A. Žičkuvienė.

"Internė" Lilija Statkutė-Socevičienė garsi visoje Lietuvoje ir už jos ribų akių chirurgė.

Beje, auklėtinius labai mylėjo ir pedagogų Angelės ir Albino Stubrų pora.

"Nustatytą valandą keltis, nustatytą valandą gultis. Angelei Stubrienei taip būdavo gaila mus žadinti, kad pareigos atlikti atsiųsdavo Albiną. Jis ateidavo su kibiru vandens. Bent taip jau sakydavo, kad ledinio prisipylęs. Ir grasindavo - kas iš lovos nepakils, tą apliesiąs. Bet nė karto to ir nepadarė. Įtariu, kad tas kibiras tuščias būdavo. Ir ne to ledinio vandens baimė, o mylimo mokytojo juokeliai mus ant kojų pastatydavo", - prisipažino Adelė.

Žinoma, esti internato auklėtinių, kurie jį dėl įvairių priežasčių mena su neapykanta. Yra ir tokių, kurie iki šiol neprisipažįsta, jog brandos atestatas į rankas duotas šioje mokykloje. Mat, kai buvo įvestas kelių dešimčių rublių mokestis už išlaikymą šioje mokykloje, daugelis perėjo į "normalias" vidurines mokyklas. O į internatą nukreipti pradėjo vis daugiau, kaip šiandien sakytume, socialinės rizikos šeimų vaikų. Mokykloje-internate gal jie ir būdavo "statomi į vėžes", bet mokyklos reputacija dėl kontingento gerokai pašlijo. Vis dėlto mokyklos-internato buvimas Klaipėdoje paliko savo pėdsakus ir daugelio klaipėdiečių likimuose, o ir pačioje miesto plėtros istorijoje.

ANONSAS

Kitą pirmadienį - apie Vilniaus konservatorijos fakultetų tvėrimąsi Klaipėdoje. Kaip mokyklos-internato patalpos virto Menų fakultetu? Kokios Klaipėdos ir visos Lietuvos žvaigždės ir žvaigždutės žiebėsi čia?

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portalo internete www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti mėlynoje linijoje paspaudę nuorodą "Klaipėda" ir pirmoje pozicijoje nuoroda - "Klaipėdos akvarelės".

Sidebar placeholder