Visa Klaipėda, o ir daugelis Lietuvos atlikėjų žino, kokia puiki ir geros akustikos salė yra Klaipėdos universiteto Menų fakultete.
"Didžiausia vertybė čia - koncertų salė, nepaprasto grožio, nepaprastos akustikos, puikiais vitražais išpuošta, gaila - keli sudaužyti, bet jų vieton pavyko sukurti panašios stilistikos naujus. Klaipėdos restauravimo dirbtuvės suprato mūsų poreikius. Paminklų restauravimo institutas paskyrė gerus tyrinėtojus, projektuotojus, o ministerija davė pakankamai lėšų. Meno istorikas Jonas Tatoris paliko mums vertingą šių rūmų studiją. Per restauravimą paaiškėjo, kad tie gražiai ištapyti skliautai visai ne mūriniai, o išlankstyti iš tinkuoto metalinio tinklo ir daugybe metalinių strypelių pritvirtinti prie paprastų lubų. Ir visa tai ne vien dėl grožio, o svarbiausia - akustikai pagerinti. Žavėjomės vokiečių meistrų išradingumu.
Mūsų gražiosios salės restauravimas buvo vienas pačių įdomiausių darbų. Talkininkavo visi, kas galėjo. Studentų brigada per dienų dienas aukštai palubėje centimetras po centimetro nuiminėjo dažų sluoksnius, atidengdami senąją tapybą, valė medžio panelius. Visi pagalbiniai darbai atlikti studentų rankomis", - knygoje "Saulei leidžiantis - toks buvimas drauge" rašo buvęs Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakultetų prorektorius Vytautas Jakelaitis.
O vieną niūrią 1975 m. lapkričio dieną drebiant šlapdribai į fakultetų kiemą įdardėjo didžiulis furgonas, atvežęs vargonų detales. Studentų orkestrantų "brigada" dėžes su vargonų detalėmis nešė į auditoriją greta koncertų salės. Čekų meistrai, atvykę "Rieger Kloss" vargonų montuoti, neatsistebėjo visuotiniu entuziazmu. Vargonai sugaudė 1975 m. gruodžio 27 d. Jais grojo Leopoldas Digrys, kartu su juo - Sauliaus Sondeckio kamerinis orkestras.
Fakultetų salė netrukus tapo Filharmonijos filialu. Tačiau labai greitai fakultetai jau turėjo "nuosavą" vargonininkę, jaunutę dėstytoją Aureliją Kiškelytę. Į Klaipėdą ji atvyko Vilniaus konservatorijoje baigusi vargonų ir fortepijono klases.
19 metų Menų fakultete dirbusi ir rengusi muzikos mokytojus, chorinio bei orkestrinio dirigavimo specialistus, šiandien Vilniuje gyvenanti A. Kiškelytė-Biveinienė su nostalgija pamena darbą ir koncertinę veiklą Klaipėdoje bei visame pamario krašte.
"Man buvo pasakyta - čia montuojami vargonai ir reikia važiuoti. Nė kiek nesvarsčiau, neabejojau, nes tai buvo duotybė. Ir neapsirikau. Man labai čia patiko aiškaus charakterio žmonės - nuoširdūs ir atviri, be jokių vingrybių. Puikūs buvo fakultetų vadovai, katedros bendradarbiai - profesionalūs, akademiški. O prorektorius Vytautas Jakelaitis visomis įmanomomis formomis palaikydavo iniciatyvas. Ir ypatingas šio žmogaus bruožas - jam dėstytojas, studentas buvo didelė vertybė. Todėl buvo smagu ir įdomu dirbti. Labai greitai pasijutau ne tik pedagoge, bet vienu ir kultūros formavimo sraigteliu. Daug sulaukdavau kvietimų koncertuoti. Važiavau į Gargždus, Veiviržėnus, Nidą, Juodkrantę, Juknaičius, Šilutę. Gyvenau pilnakraujį, kūrybingą periodą. Ypatingą džiaugsmą jusdavau koncertų salėje grodama puikiais vargonais. Bažnyčių vargonų yra ribotos galimybės, o "Rieger Kloss" galėjau atlikti ir šiuolaikišką muziką. Patogūs groti, skambūs, šviesūs. Ir šiandien jie tebėra vieni geriausių Lietuvoje", - pasakojo ji.
Anonsas
Koks vaidmuo tekdavo "Laumės" kavinei? Kodėl buvo apribotos studentų laisvės?
Rašyti komentarą