Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (207)

2011-07-11 00:01

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau dairomės po K. Donelaičio g. 4-ąjį namą, kuriame šiuo metu karaliauja Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentai ir profesūra. Šiemet šiam pastatui sukanka 100 metų.

Konservatorijos Klaipėdos fakultetų Vaizdinės agitacijos katedra - tokio nesuprantamo naujadaro ne tik Lietuvoje, bet ir visoje SSRS nebuvo - tiesioginėmis gijomis siejosi su "bamba" - fakultetais, tačiau ji buvo tarsi ir atskira respublika, gyvenanti savaip nei kitos fakultetų katedros. Čia virė savas gyvenimas, kunkuliavo idėjos. Ir, žinoma, kiekvienas studentas į mokymo procesą žvelgė skirtingai.

Vertybė - universalumas

I laidos absolventas (1978 m. laida), dabar Klaipėdoje ir toli už jos ribų garsus dizaineris Anatolijus Klemencovas, paklaustas, ką jam davė mokslas tame naujadare, sakė, kad jis labiausiai "užsikabino" už šviesaus atminimo grafiko, kaligrafijos puoselėtojo dėstytojo Algio Kliševičiaus teikiamų žinių, netgi perėmė autoriteto hobį - susižavėjimą Rytų kultūra - menu ir literatūra.

KATEDROS DĖSTYTOJAI (iš kairės) P. Šadauskas, A. Kumas, P. Gaidamavičius, A. Paukštė, S. Gedžiuvienė, V. Bernotas, V. Kasputis, J. Pakriaušis, A. Kliševičius, V. Jakštys, S. Bertulis. Nuotrauka iš VDA Klaipėdos vizualiojo dizaino katedros metraščio.

"Sunku pasverti, ką tu iš vieno ar kito dėstytojo gavai. Nebūtinai žinių - gyvenimiškų pamokų. Ir netgi mūsų dėstytojų apranga, bent jau man, darydavo įspūdį. Pavyzdžiui, architektūros pagrindus dėsčiusio Aloyzo Banaičio baltas kostiumas, toks neįprastas anuometinėje aplinkoje", - sakė A. Klemencovas.

Kalbėdama apie studijas Vaizdinės agitacijos katedroje jam tarsi antrino taip pat I laidos absolventė, dabar dirbanti Klaipėdos galerijoje Violeta Jusionienė: "Dėstytoja Giedrė Fledžinskienė mums dėstė kostiumo istoriją, koloristiką. Žavėdavausi jos apranga, beje, ir bendravimo maniera. Man regis, kad ne tik aš, bet ir mano kurso draugės daug ko mokėsi iš šios dėstytojos."

Ji prisiminė, kaip naktimis dirbdavo, norėdama išgauti popieriuje kostiumų detalių medžiagiškumą. "Tai, ką dabar kompiuteryje galiu padaryti per kelias minutes, darydavau savaitėmis, o kartais ir mėnesiais. Įsitikinusi, tai buvo puikios ne tik spalvų rikiuotės, piešinio medžiagiškumo, bet ir darbštumo pamokos", - sakė Violeta.

O štai 1979 m. - II laidos - absolventas Danas Andriulionis, kurio Konservatorijos išduotame diplome greta įrašo "Kultūros švietimo darbuotojas" jau buvo ir papildinys: "Dailininkas apipavidalintojas", sakė iš Vilniaus inžinerinės architektūros studijų (VISI) persivedęs į Klaipėdos fakultetus, taip ir likęs architektūrinių idėjų nelaisvėje. Baigus kursą Klaipėdos prekybos valdybos viršininkas Arkadijus Lichtinšainas jam buvo pasiūlęs šios kontoros vyriausiojo dailininko postą.

"Bet man jis netiko ir nepatiko, nes kiauromis dienomis privalėjau dalyvauti įvairiuose pasitarimuose, atsakinėti į telefonų skambučius ir visiškai nebuvo kada susikaupti interjerams ar eksterjerams. Naktimis jau pradėjau daryti tai, kas viliodavo - tapyti. Yra buvę momentų, kai pasitarimuose užmigdavau, tai supratingasis Lichtinšainas posėdžių dalyviams liepdavo kalbėti tyliau, "kad dailininko nepažadintume", sakydavo jisai."

O štai 1983 m. absolventas, dabar Klaipėdos miesto vyriausiasis dailininkas Mindaugas Petrulis gavo jau Vilniaus dailės instituto diplomą, nes katedra, vis toji pati, buvo "perleista" iš Konservatorijos pavaldumo į Vilniaus dailės instituto rankas. Dabar jis pats - šios katedros (VDA Klaipėdos vizualiojo dizaino) dėstytojas.

BANGPŪTYS. O maketai vėliau virsdavo kompozicijomis. Viena iš jų - Vizualiojo dizaino katedros studentų sukurtas "Bangpūtys".

"Mano kurso draugai, ir apskritai čia įgijusieji žinių dirba pačiose įvairiausiose srityse. Nes tuometinės katedros vertybė - universalumas. Tarkim, yra landšafto dizainas, aplinkos dizainas, interjero dizainas, ir kiekvienos srities studijoms gali pašvęsti visą gyvenimą. Bet būti labai siauros specializacijos "profas". O čia gauni įvairiapuses žinias. Todėl kurdamas gali naudoti įgytų žinių sintezę. Svarbu, ką tu sugebėjai pasiimti, o svarbiausia - paskui savo darbe, veikloje taikyti", - tvirtino M. Petrulis.

Dėstytojai

Visi pakalbinti šioje katedroje ruošti specialistai tarsi susitarę tvirtino be galo daug pačių įvairiausių pamokų gavę iš A. Kliševičiaus. M. Petrulis tarsi tęsia menininko ir pedagogo kelią kaligrafijoje dalyvaudamas įvairiose parodose. A. Klemencovui kone kasdien reikalingos kaligrafijos, apskritai šriftų žinios. Be jų neapsieina nei V. Jusionienė, nei D. Andriulionis, dabar visiškai atsidėjęs tapybai, tiesa, labai architektūriškai. Nes jis, studijuodamas katedroje, toliau gilinosi į architektūros dizaino subtilybes.

Iš tiesų, sunku pasverti dėstytojų Sauliaus Bertulio, Adomo Skiezgilo, Sofijos Kanaverskytės, Vytauto Jakščio įtaką studentams. Dažnu atveju tai buvo idėjų generatoriai. Tik sugebėk realizuoti kartais net labai įdomias, tačiau sunkiai įgyvendinamas idėjas. Kartą studentai, įkvėpti savo dėstytojų, tuometiniam vieninteliam miesto dienraščiui pristatė laikraščio maketo viziją. Ji buvo nuostabi. Primenu, kompiuterių dar nebuvo. Iš kur trauksi tokius šriftus, kaip sumaketuosi tekstus skurdžioje maketavimo "bazėje"? Todėl projektas ir nebuvo įgyvendintas. O Vaizdinės agitacijos katedros studentai prie to maketo plušo mažiausiai pusmetį...

Arba daugelis vyresniųjų klaipėdiečių dar pamena pakitusį Jūros švenčių karnavalų veidą, kai į kompozicijų gamybą buvo įsukti ir šios katedros studentai, vadovaujami S. Kanaverskytės. Ne be šios katedros įtakos buvo atsiradę ir karnavalai ant vandens. Ir šios katedros dėstytojų bei studentų, o vėliau ir dizainerių dėka labai kito mūsų miesto veidas. Įvairiais periodais keitėsi katedros vedėjai, o ilgiausiai jai vadovavo profesorius, habilituotas daktaras Vytautas Kasputis.

Katedros pirmosios laidos absolventai, įsisukę į pačius įvairiausius kūrybinius barus, greitai pamiršo nuoskaudas, kad jų diplomuose įrašyta "Kultūros-švietimo darbuotojas su Konservatorijos išsilavinimu". O netrukus aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras Henrikas Zabulis įsakė katedrą perduoti Lietuvos dailės institutui.

"Tuometinis rektorius Vincas Gečas labai nenorėjo perimti, ilgai ginčijosi ir šaipėsi iš tų nematytų specialistų, bet kai įsitikino, kad mokymas rimtas, o studentai geri, požiūris pasikeitė. Atrodė, kad tada mes lyg ir pralaimėjom: taip sunkiai sukurtą katedrą atėmė, dailininkai tapo įnamiais mūsų puikiuose rūmuose. Ne, mums liko įkūrėjų garbė, o išlošė Klaipėdos miestas", - daugiau kaip 30 metų fakultetų kūrimosi virsmus šiandien vertina buvęs jų prorektorius Vytautas Jakelaitis.