Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (222)

2011-11-28 00:01

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien skaitytojus kviečiame toliau dairytis Liepų g. 5-ajame name.

Šiandien praversime duris į ginekologės akušerės Anos Pikus ir jos vyro inžinieriaus Naumo Abermano butą. Jame sutuoktinių pora apsigyveno 1952 metais.

Paskyrimas - į Klaipėdą

A. Pikus, tik pasibaigus karui, stojo į Charkovo medicinos institutą. Karo metais jos, kaip ir kitų charkoviečių, šeima buvo evakuota į SSRS gilumą - Sibirą. O ten, padėdama tetai ligoninėje, ji susipažino su žmogumi, kuris tapo Mokytoju iš didžiosios raidės. Tai buvo vyresniajai klaipėdiečių kartai puikiai pažįstamas gydytojas Viktoras Cukermanas. Todėl, kai reikėjo rinktis profesiją, panelei Anai nekilo jokių abejonių - tiktai medicina, tiktai ginekologija.

"Charkovo medicinos institutą baigiau 1951 metais ir gavau paskyrimą dirbti Klaipėdoje. Mat tais metais Kauno medicinos institute dar nebuvo medikų laidos, ir į Lietuvą buvo siunčiami absolventai, baigę institutus labai įvairiuose SSRS miestuose", - pasakojo šiandien Vokietijoje, Štutgarto priemiestyje, gyvenanti A. Pikus.

Siunčiama iš gimtųjų vietų panelė Ana per daug nesispardė. Nes jau žinojo, kad Klaipėdoje dirba ir autoritetas V. Cukermanas. Jis ir priėmė jaunąją kolegę į darnų Raudonojo Kryžiaus ligoninės ginekologijos skyriaus kolektyvą. Ir netgi priglaudė gyventi po savo šeimos buto name priešais ligoninę stogu.

"Viktoras Cukermanas "tempė" ne tik ginekologijos, akušerijos, chirurginį skyrius - jo daliai teko ir visa Klaipėdos apskritis, nes jis buvo paskirtas vyriausiuoju apskrities ginekologu akušeriu. Tai labai dažnai telefoniniai skambučiai jį versdavo iš lovos, ir jis vykdavo ten, kur būdavo šaukiamas. Nors Cukermanui buvo labai gaila manęs, bet žadindavo ir ragindavo važiuoti kartu. O laikai buvo neramūs. Važiuodavome iš rajono atsiųstu transportu - vežimu, traukiamu arklio. Klaipėdos apskrities miestuose ir miesteliuose retame kuriame būdavo ginekologų", - dalijosi prisiminimais A. Pikus.

Ir patikslino: "Tose kelionėse ne aš buvau svarbiausia. Svarbiausias buvo daktaras Cukermanas. O aš buvau tik jo padėjėja ir mokinė." Tik nepridėjo - stropi mokinė, nes vėlesnis jos darbas Klaipėdoje rodo, kad iš Mokytojo ji sugebėjo perimti ir įsisavinti įgūdžius bei išmintį.

Pažintis

Pagal paskyrimą vykdama dirbti į Klaipėdą, jaunoji medikė net neįtarė, kad būtent joje sutiks ir savo gyvenimo draugą. N. Abermanas, baigęs Kijevo politechnikos institutą, taip pat gavo paskyrimą į Klaipėdą, tiksliau - į 7-ąją laivų remonto įmonę, kurioje ir dirbo nuo tų pačių 1951-ųjų iki prasidėjusių permainų Lietuvoje metų.

Du jauni žmonės susipažino ne kur kitur, o pas Cukermanus. Mat į svečius buvo užėjusi Raudonojo Kryžiaus ligoninės vaistinės vedėja su sūnumi Naumu. Ir gal po metus trukusios draugystės jaunuoliai susituokė. Ta proga N. Abermanui buvo pasiūdintas naujas kostiumas, o jaunamartei - gėlėta suknelė. Vestuvių puota su raudonu vynu buvo iškelta vėlgi Cukermanų erdviame bute. Tokia proga pasveikinti jaunavedžių buvo atvykęs Anos tėtis ir sesuo iš Charkovo. O Naumo pusei atstovavo tik jo mama, nes tėvas buvo žuvęs fronte.

Kur jauniesiems gyventi, klausimų nekilo: "Pusę metų su Naumu gyvenome pas šventus žmones Cukermanus", - sakė Ana. Po to sutuoktiniai išsikraustė į Liepų g. 5-ąjį namą.

Gyvenimo sąlygos

Šiandien A. Pikus prisipažino, kad plaukai piestu stojasi pagalvojus, koks buvo tas jų pirmasis nuosavas būstas: "Nei vandentiekio, nei šildymo, nei vonios, nei tualeto". Bet dėl to jaunoji pora mažiausiai kvaršino galvą. Mat tuose namuose tiek ir tebūdavo: Ana kiaurai prapuolusi gimdymo namuose, vėliau ir moterų konsultacijose, Naumas paniręs į laivų remonto įmonės atstatymo ir kūrimo darbus.

Kad gyvena name be patogumų, sutuoktiniai pastebėjo tik tuomet, kai į pasaulį pasibeldė duktė Bela. Šiame name pirmuosius žingsnius žengė ir jų sūnelis Levas. Pasak Liepų g. 5-ojo namo kaimynų, šios šeimos vaikai augo su tarnaite. Kai apie tai pasiteiravau Anos, ji tik nusikvatojo: "Pas mus gyveno giminaitė, tai dažnai ji mus su Naumu pavaduodavo prižiūrėdama augančius vaikus. Ir, tik sulaukusius darželinio amžiaus, juos atidavėme į lietuvišką darželį, dėl tokio sprendimo ir šiandien džiaugdamiesi".

A. Pikus prisiminė, kaip sūnelis Levas, susidraugavęs su kaimynų dukrele, nusprendė išbandyti Danės upės ledo tvirtumą. "Aš buvau pasiryžusi rankas ir kojas bučiuoti nepažįstamai moteriai, kuri, pamačiusi mažamečius vaikus, jau pradėjusius tapnoti upės ledu, sugriebusi už rankų du "keliauninkus" pasirūpino iki durų namo parvesti", - pasakojant apie prieš beveik 50 metų patirtą išgąstį, regis, Anai ir dabar tebesivarto širdis.

Anonsas

Kitą savaitę - apie tai, kas Anos Pikus ir Naumo Abermano šeimai buvo ir tebėra šventa. Ir - kas dėdavosi Klaipėdos gatvėse, kai A. Pikus išeidavo pasivaikščioti ar duonos nusipirkti...