Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (279)

Pirklio Hermano Gerlacho našlei Marie pardavus rezidenciją miestui, šiame pastate 1936 m. duris miestelėnams atvėrė biblioteka, veikianti čia iki šiol.

Pirmoji Klaipėdos miesto biblioteka buvo įsikūrusi Herkaus Manto g. 20, kur šiandien yra restoranas "Lūja". Pirmuoju jos direktoriumi buvo eruditas, meno istorijos daktaras Georgas Kempas (Georg Kemp). Tai jis rūpinosi bibliotekos (Stadtbücherei Memel) fondais 1920-1925 m. Klaipėdą prijungus prie Lietuvos, G. Kempas dar kurį laiką vadovavo bibliotekai. Dokumentuotų žinių, kodėl jis buvo nušalintas iš direktoriaus pareigų, nėra. Tačiau pagal Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikų versiją G. Kempas turbūt atsisakė priimti Lietuvos pilietybę, o "mokestis" už tai - prarastas postas.

PIRMASIS. 1920-1925 m. bibliotekai vadovavo menotyros daktaras Georgas Kempas.

Jį pakeitė bibliotekininkė panelė Haman, kuriai ištekėjus bibliotekai ėmė vadovauti Dora Veison (Dora Weisson). Kadangi ne tik Vokietijoje, bet ir su šia šalimi glaudžiais ryšiais susijusiose valstybėse sklido nacizmo idėjos ir ideologija, bibliotekos fondams kontroliuoti buvo sudaryta kažkas panašaus į tarybą ar komitetą. D. Veison vadovavimo metu bibliotekai buvo suteiktas Klaipėdos krašto bibliotekos statusas, joje buvo formuojami ir lietuviškų knygų fondai, šiai bibliotekai buvo perduotas miesto archyvas.

1939 m. aneksavus Klaipėdos kraštą bibliotekos vadovu paskiriamas Gerhardas Lycas (Gerhard Lietz). Jis gimė ir augo Magdeburgo mergaičių vidurinės mokyklos direktoriaus šeimoje. Kylyje, Paryžiuje studijavęs germanistiką ir naująsias kalbas, Klaipėdoje mokytojavo Augustės Viktorijos mergaičių oberlicėjuje (šiandien - Klaipėdos universiteto Menų fakultetas).

G. Lycas buvo aktyvus Klaipėdos krašto vokiečių kultūros, vėliau AdM draugijos, kuri ir šiandien veikia Vokietijoje, narys. Buvo apdovanotas AdM Auksiniu garbės ženklu (Goldener Ehrennadel) bei Rytų Prūsijos draugijos Sidabriniu garbės ženklu (Silbernen Ehrennadel). Bibliotekos direktorius bendradarbiavo laikraštyje "Memeler Dampfboot", buvo daugelio žinomų eilėraščių apie Klaipėdos kraštą ir istorinių straipsnių autorius. Išleido eilėraščių rinkinius "Wind Sand und Meer", "Die frühen Tage", "Regenbogenspiele", "Odysseus", "Die magische Laterne".

Galima spėti, kad G. Lycas bibliotekai vadovavo ir karo metais. Turbūt jis pasirūpino ir bibliotekos fondų perkraustymu. Iš Klaipėdos, kaip ir iš visų Rytprūsių vokiečiai buvo evakuojami tiksliai, pagal grafikus. Tad suruošti evakuacijai bibliotekos fondus būta laiko.

Šiandieninės I. Simonaitytės bibliotekos darbuotojos bando ieškoti buvusių fondų pėdsakų, tačiau veltui. Bent kol kas knygų, išvežtų iš Klaipėdos, nerandama. Nors jos tikrai turėjo būti žymėtos klaipėdietiškais ženklais, o gal ir ekslibriais.

G. Lycas mirė 2003 m. Vokietijoje. Taip jo niekas ir neišsiteiravo, kur buvo išvežtos knygos ir ar iš tiesų išvežtos. Būtent šiai bibliotekai savąsias sukauptas knygas kartu su archyvais buvo padovanojęs Johanas Zembrickis ir kiti garbūs miestelėnai. Tai būtų neįkainojama vertybė tiek bibliotekininkams, tiek istorikams. Tiesa, galbūt prieškarinės bibliotekos fondų likimas paaiškės, rūšiuojant AdM (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V) archyvą, kurį prieš kelerius metus padovanojo Vokietijoje gyvenantys memelenderiai.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais.

Anonsas

Kitą pirmadienį jau praversime duris į pokarinę biblioteką.