Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (281)

Pirmojo pokarinio bibliotekos direktoriaus Nikolajaus Petrovo, apie kurį duomenų yra likę tik vardas ir pavardė, įpėdiniu buvo paskirtas jau "nacionalinis kadras" Valentinas Malukas. Bibliotekinio išsilavinimo jis siekė jau dirbdamas.

Išmintis moteriškame kolektyve

Šiandieninis bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis, Valentino Maluko eroje dirbęs metodininku, vėliau - bibliografu, pasakojo, kad kiekvieną gamybinį susirinkimą jis pradėdavo visiems gerai pažįstama ir iki smegenų gelmės įsirėžusia fraze: "Nekalbėsime apie ūkinius reikalus..."

"Fondai - nepritaikytose patalpose, saugyklos perkimštos - plaukdavo didžiuliai knygų srautai iš visos SSRS, nes kiekviena leidykla, kad ir kur ji spausdintų knygas - Tbilisyje, Dušanbė ar Vladivostoke, turėjo siųsti privalomus egzempliorius visoms SSRS bibliotekoms. Dideliais srautais tie privalomi egzemplioriai "atplaukdavo" ir į mūsų biblioteką. Kur tas "svetimtautes", o ir Lietuvos leidyklų išleistas mokslines, grožines, istorines, filosofines ir kitokio turinio knygas talpinti? O kur dar kiauri pastatų stogai, nuolat gendantis bibliotekos transportas, šildymo sistemos? Malukas dėl naujų bibliotekos pastatų statybos buvo pradėjęs žygius. Architektas Rimantas Lajus netgi buvo suprojektavęs naująjį bibliotekos pastatą Vydūno mokyklos stadiono teritorijoje. Bet to projekto savivaldybė nepatvirtino. Ir mes toliau mažiau sėkmingai dirbome kadaise pirkliui Hermanui Gerlachui priklausiusiame pastate", - pasakojo J. Šikšnelis.

Jis pabrėžė ir V. Maluko sugebėjimą būti išmintingam moteriškame kolektyve.

"Dirbti su moterimis reikia išminties kvadratu. Jis sugebėdavo užgesinti bekylančius konfliktus, sėkmingai išvingiuodavo, nepasiduodamas vyliams. Kai bibliotekininkės imdavo skųstis atlyginimais (visais laikais jie buvo ir yra skurdūs) ir argumentuodavo nebeturinčios ko valgyti ir šeimas maitinti, Valentinas labai ūkiškai pasiūlydavo: "Važiuojam pas tave į namus šaldytuve revizijos padaryti. Manau, kad tikrai atrasiu ir rūkytos dešros, ir skilandžio, o gal ir ikrų dėžutę." Ir moterys toliau triūsė, registruodamos knygas ant specialių kartoninių kortelių, kurios guldavo į kartotekas ir katalogus. Aprašinėdavo laikraščių, žurnalų straipsnius, pradedant miesto, baigiant respublikiniais, sąjunginiais, rengdavo temines, jubiliejines rašytojų ir menininkų vakarones.

Dabar mes turime kelis etatus, kuriuos užimančios moterys specialiai užsiima tuo, o kadaise knygų pristatymams, rašytojų, menininkų susitikimams su skaitytojais totaliai ruošdavomės visi - kas kėdes tampydavo, kas ekspozicijas rengdavo, kas rūpindavosi sumuštiniais ir skaitytojų kvietimu į vakaronę. Tai dabar bepigu - išsiuntinėji elektroniniais pašto adresais ir pranešimus, ir kvietimus, ir didesnė ar mažesnė auditorija užtikrinta", - lygino praėjusius ir šiuos laikus J. Šikšnelis.

Statybų naštos era

Bibliotekai 1988 m. pradėjus vadovauti Stanislovui Songinui, ant jo pečių užkrito ir priestatų projektavimo, ir statybų rūpesčiai. Iki tol dirbęs miesto valdymo struktūrose Stanislovas puikiai pažinojo tiek miesto valdžios, tiek ministerijų koridorius ir gerai žinojo, į kurias duris belstis.

Jo daliai teko ir didžiulių permainų metai. Jam reikėjo nemažai išminties vinguriuoti ministeriams, merams ir taryboms įrodinėjant statybų tęstinumo būtinybę. Teko ir kautis su paveldosaugininkais, atremti piketų ir netgi mitingų įniršį.

J. Šikšnelis, 1986 m., dar prie V. Maluko, paskirtas direktoriaus pavaduotoju, dažnai lydėjo S. Songiną painiuose valdžios koridorių labirintuose.

Naujos technologijos, kitokios knygos

Lietuvai atgavus nepriklausomybę bibliotekos lentynos pildėsi visai kito turinio knygomis. 2006 m. užbaigus naujosios bibliotekos statybas, imtasi atnaujinti, tiksliau, restauruoti H. Gerlacho namą. Buvo tvarkoma ir šio namo palėpė, kuri, nešildoma ir "necivilizuota", buvo tiesiog nereikalingų daiktų sandėlis. Kai palėpė virto dar viena susitikimų ir konferencijų sale, J. Šikšnelis namo savininkui atminti pasiūlė jai duoti Gerlacho vardą.

"Džiaugiuosi, kad tas pavadinimas prigijo ir ši salė tapo tikrai mėgstama ne tik skaitytojų, bet ir daugelio klaipėdiečių, pageidaujančių čia surengti kūrybinius vakarus, jubiliejines vakarones ir kitokius renginius", - sakė J. Šikšnelis.

Jis išgyveno ir bibliotekos kompiuterizavimo eros pradžią. Pirmąjį kompiuterį 1995 m. bibliotekai paskyrė Kultūros ministerija.

"Jis metus stovėjo neprijungtas, nes niekas net neišmanė, kaip juo reikėtų pradėti naudotis ir kokiais tikslais. Paskui, jau "įvaldytas", atiteko sekretorei. Ji kompiuteriu naudojosi kaip rašomąja mašinėle. Antrąjį kompiuterį gavome iš labdaros. Juo jau ėmiau naudotis pats", - prisiminė J. Šikšnelis.

Dėsningai ir neišvengiamai dėl amžiaus cenzo iš savo pareigų traukėsi pokariu bibliotekoje nuoširdžiai besidarbavusios moterys.

"Kiekvienas toks išsiskyrimas buvo labai skausmingas abiem pusėms. Kartais net pagalvodavau, kad man dar skausmingesnis nei atleidžiamajai", - prisipažino J. Šikšnelis, pasiguodęs bent tuo, kad "nė vienos į gatvę neišmetėm".

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".