Aleksejus Listopadas dešimt metų kulniuodavo į Pionierių namus, kur jį piešti mokė Piotras Kozminas. Tai ir nulėmė pasirinkimą - dailės. Mokytis išvažiavo į Penzą Rusijoje. O baigęs mokslus vėl grįžo į Klaipėdą. Kaip tik jo mokytojas P. Kozminas rengėsi iš mūsų miesto išvažiuoti. Kai Pionierių namų direktorė teiravosi, ką siūlytų vaikams piešėjams vadovauti vietoj savęs, jis nė minutės nesusvyravo: "Aleksejų Listopadą."
Taip ir prasidėjo jaunojo dailininko karjera Pionierių namuose.
Talentai
Dabar A. Listopadas gyvena ir dirba Maskvoje. Pakalbintas dailininkas neslėpė savo emocijų prisimindamas šį gyvenimo tarpsnį.
"Turėjau keturias grupes po 10-15 vaikų pagal amžių, pagal piešimo žinių ir įgūdžių lygį. Ir buvo viena grupelė, kurioje piešti, tapyti rinkdavosi ypač gabūs. Tiesiog širdis saldavo ir akys raibdavo nuo jų talento pasireiškimo", - prisiminė jis.
Neslėpė ir to, kad tėvai į savo vaikų talentus kitaip reaguodavo. "Man reikia, kad sūnus pinigus uždirbtų, o ne maliavotų", - gal paties talentingiausio tėtukas pareiškė, kai Aleksejus bandė "modeliuoti" savo ugdytinio ateitį patardamas tėvams leisti jam stoti į Dailės institutą.
"Būna tikrai gabūs vaikai, kuriems, regis, šviečia labai gražios perspektyvos mene. Bet, sulaukus paauglystės, kažkur ima ir pradingsta spalvos, netikėtos kompozicijos. Vaikai dažnai tampa tiesiog amatininkai, kopijuotojai. Nežinau, kur pradingsta jų fantazijos ir gebėjimai jas perteikti", - pedagoginės veiklos pastebėjimus klostė A. Listopadas.
"Popamokinė" veikla
Užsiėmimai su vaikais vykdavo natūraliai apšviestame kambaryje antrajame Pionierių namų aukšte. Tas piešėjams buvo labai svarbu - jausti natūralias spalvas, atspalvius, šešėlių žaismą ir panašiai. Piešimo būrelio vadovui buvo skirtos ir kitos patalpos - pusrūsyje, į kurį jis galėdavo ateiti bet kada, nes nuo tos studijos turėjo raktą.
"Klaipėdos dailininkai labai draugavo su Klaipėdos dramos teatro aktoriais. Bičiuliavausi ir aš su jais. Esu nutapęs aktorių Broniaus Gražio, Elenos Gaigalaitės portretus. Ji tuomet vaidino spektaklyje "Motušė Kuraž". Tokia įdomi faktūra - markitantė, sekanti paskui armijos pulkus. Tuos portretus tapiau būtent tame pusrūsyje. Nors dirbti čia dėl natūralios šviesos stygiaus man nelabai patiko. Įdomu, kur dabar tie portretai? Ir kaip aš pats juos vertinčiau?" - netgi susidomėjo A. Listopadas.
O šiaip jau tas kambarėlis pusrūsyje buvo tapęs tuometinės Klaipėdos bohemos prieglobsčiu.
"Vieninteliame miesto laikraštyje buvo literatūrinis priedas "Gintaro lašai", o tą priedą sudarydavo plunksną valdantis Vasilijus Baranovskis. Jis kviesdavo poetus, prozininkus į susitikimus redakcijoje, - aptarinėdavome kūrybą. Paskui eidavome į "Bangos" kavinę. Turėdamas vieną rublį kišenėje, joje puikiai galėjai "prasisukti". Čia toliau aptarinėdavome ir ginčydavomės. Dažnai tie pasisėdėjimai baigdavosi mano "apartamentuose" pusrūsyje: ir jau skaitydavome nebe vietinius poetus, prozininkus, o Jurgį Baltrušaitį, Borisą Pasternaką, Mariną Cvetajevą, Osipą Mandelštamą, kitus. Tuos, kurie SSRS erdvėje lyg ir draudžiami buvo. O mes ir skaitydavome ne tą kūrybą, kuri vis dėlto prasiskverbdavo į leidinius. Orientuodavomės į "samizdatą" (savileidyba, kai draudžiamus kūrinius, tarp jų ir Aleksandro Solženicyno, platino keliolika egzempliorių spausdintus mašinėle, o vėliau - ir atšviestus. - Aut. past.).
Buvo kam skaityti - aktoriai, buvo kam klausyti. Kviečiamos, o kartais ir nekviestos, noriai į pusrūsį užsukdavo gražios ir intelektualios moterys. Joms patikdavo čia vyraujanti laisva ir gana kūrybinga atmosfera", - prisipažino A. Listopadas.
Kai kūrybingumas pradėjo lietis per kraštus...
Tuose vakarėliuose lankydavosi ir A. Listopado žmona (dabar jau buvusi) žurnalistė Jelena.
"Mes net Naujus metus dviese su Aleksejum tame pusrūsyje esame sutikę - žvakių šviesoje, matydami pro šalį praeinančių žmonių kulnus. Na, tokia Michailo Bulgakovo romano "Meistras ir Margarita" dvasia", - sakė ji.
Bet vėliau, kai į pusrūsį pradėjo eiti ir ne visai kūrybai prijaučiantys žmonės, bet turintys butelį šampano ar konjako, o dažniausiai pigaus bulgariško vyno, pirkto universalinėje parduotuvėje Turgaus, tuomet Petro Cvirkos, gatvėje, Jelena atlėkdavo tų kompanijų vaikyti. Nes Jelena buvo įsitikinusi, kad Alioša yra tiesiog per daug inteligentiškas "išpravadyti" svečius ir viešnias. Ji sukėlė skandalą ir tuomet, kai pusrūsyje svečiavosi talentinga skulptorė Tamara Janova, žurnalistas ir poetas Edmundas Venckus, kitos vietinės reikšmės įžymybės. Be jokių skrupulų vos ne su kočėlu išvaikiusi svečius, ji labai nejaukiai pasijuto, kai baltųjų naktų fone Peterburge susitiko Tamarą, tuo metu jau garsią ne tik Klaipėdoje, visoje Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Kai vėliau Pionierių namai kraustėsi iš pastato į pastatą, su visais išsikraustė ir piešimo būrelis su savo vadovu. Na, o 1979 m. dėl pačių įvairiausių priežasčių A. Listopadas mėgstamą Klaipėdą iškeitė į Maskvą.
Anonsas
Kitą pirmadienį dar sugrįšime į šokių kolektyvą "Junga", kuriam daugelį metų vadovavo Margarita Finkel. Kaip tik šiemet sukanka 50 metų, kai ji Pionierių namuose perėmė 25 šokėjus, nuo kurių pradėjo brandinti pirmąjį Klaipėdoje, o ir visoje Lietuvoje vaikų šokių kolektyvą. Tik vėliau Klaipėdoje susibūrė ir kiti - "Žiogelis", "Inkarėlis", kartu su "Junga" garsinę Klaipėdos bei Lietuvos vardą už mūsų šalies ribų. Kuo "Junga" brangi buvusioms šio kolektyvo šokėjoms - apie tai skaitykite laikraštyje po savaitės.
Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą