Kai 1980 metais Laikrodžių muziejui buvo paskirtas Liepų g. 12-asis namas, pirmiausiai jį reikėjo restauruoti ir pritaikyti muziejinei ekspozicijai. O štai kaip "organizuoti" tą ekspoziciją - buvo sunkus galvosūkis muziejaus vedėju paskirtam Romualdui Martinkui.
Konstrukcija ir forma
Tuomet pačiam reikėjo suvokti, kuriuo keliu ir kaip eiti. Nuo seniausių laikų iki šių dienų laikrodžiai perėjo tokias "gradacijas": saulės, vandens, ugnies, smėlio, mechaniniai, elektromechaniniai, elektromagnetiniai, elektroniniai, kvarciniai, kvantiniai. Kaip juos pristatyti ekspozicijoje?
MECHANIZMAS. Ir to gaisrinės laikrodžio mechanizmas neatrodo nudilęs.
Apsistota ties laikrodžių konstrukcija ir forma. Šiandien Laikrodžių muziejaus pirmajame aukšte ir demonstruojama laikrodžių konstrukcijos istorija, o antrajame - formos istorija. Istorijos apimtis buvo pasirinkta iki XX a. pradžios, kai prasidėjo laikrodžių masinė gamyba ir jie prarado formos išskirtinumus.
"Laikrodžių konstrukcijas formalizavo Ona Kubiliūnienė, Petras Šmitas - dailėtyros periodus. O aš pats buvau pilnas entuziazmo kaip dizaineris. Ir dabar galime didžiuotis, kad turime vienintelį tokį muziejų Rytų Europoje", - sakė R. Martinkus.
ŽVAKĖS-LAIKRODŽIAI. O kol laikrodžių dar nebuvo, žmonės sugebėdavo laiką sekti, degindami žvakes.
Įdomiausi eksponatai
Buvo įdomu sužinoti, kuriuos muziejaus eksponatus jo darbuotojai vertina labiausiai.
"Kai sužinojau, kad pradėjo griauti Klaipėdos senąją gaisrinę (maždaug toje vietoje, kur dabar "Klaipėdos" viešbutis), lėkiau bandyti gelbėti bokšto laikrodį, kurį žinojau ten esant. Tačiau atbėgęs milicijos kordonų nebuvau prileistas. Lėkiau į Vykdomąjį komitetą išsiimti leidimo. Kai jį gavau, bokštas dar nebuvo nugriautas ir spėjome tą laikrodį išmontuoti.
RAKTELIAI. Laikrodžių mechanizmams prisukti buvo reikalingi rakteliai: kuo mažesnis laikrodis, tuo mažesnis ir raktelis.
Jis buvo apgailėtinas. Ir ko norėti - gamintas XIX amžiaus pabaigoje Berlyne. Reikėjo restauruoti, laikrodininkas netgi mechanizmą suderino. Ir šiandien jis gali rodyti laiką ir mušti kurantus. Tapo pagrindiniu eksponatu mechaninių laikrodžių salėje", - pasakojo R. Martinkus.
Kitas ypatingas eksponatas - garsaus visame pasaulyje Šarlio Bulio gamybos neobarokinis laikrodis, inkrustuotas vėžlio kiautu, su žalvariniais bei bronziniais puošybos elementais. Jis taip pat buvo apgailėtinos būklės. Net 20 metų prireikė rasti detalėms, tarp jų ir vėžlio kiautams, jam restauruoti. Dabar šis laikrodis visu grožiu eksponuojamas barokinių laikrodžių ekspozicijoje.
PASIDIDŽIAVIMAS. Šitam neobarokiniam laikrodžiui restauruoti detalių, tarp jų ir vėžlio kiauto, buvo ieškoma net 20 metų. Dabar jis - barokinių laikrodžių ekspozicijos pasididžiavimas.
Ir protui, ir širdžiai
Kai su muziejaus darbuotoja Danute Menkute "yrėmės" per ekspozicijos sales, labiausiai rūpėjo pamatyti ugnies ir vandens laikrodžius, kurių kažkodėl mano sąmonė nebuvo užfiksavusi, nors po Laikrodžių muziejų buvau klajojusi ne kartą. Kaip tik tuo metu į salę įžengė ponia, atsivedusi ir devynmetį anūką. Jie kol kas per daug nesigilino į pačių įvairiausių laikrodžių gamybos chronologiją ar jų veikimo principus.
"Anūkui tiesiog noriu parodyti, ko čia yra. Jeigu susidomės, ateis čia ne kartą ir bendraamžius atsives", - tikino ponia.
Ir iš tiesų čia yra ką pamatyti. Kai kurie specialiai yra sustabdyti, kad nesidėvėtų jų mechanizmai. O šiaip jau beveik visi muziejaus eksponatai yra veikiantys, kai kurie, nepaisant amžiaus naštos, sugeba rodyti tikslų laiką. Kam įdomūs laikrodžių mechanizmai, gali į juos pažvelgti pro stikliukus. Kam įdomios renesansinės, gotikinės, klasicistinės, barokinės, ampyrinės, moderno laikrodžių formos, tikrai ras kur akis paganyti. Išskirtiniais atvejais galima pasiklausyti ir laikrodžių pačių įvairiausių skambesių dūžių ir netgi melodijų.
PUOŠMENOS. Praėjusiuose amžiuose laikrodžiai tapdavo ir interjero detalėmis. Jų "įvalkalai", kurti ir gaminti garsiausių Europos meistrų, tapdavo turtingų ir kilmingų šeimų pasididžiavimu. O šiandien įvairiais keliais į muziejų atkeliavę laikrodžiai su savo istorijomis - ir muziejaus pasididžiavimas.
Vėl reikia remonto
Laikrodžių muziejus duris atvėrė 1984-ųjų liepos 27 dieną. Vadinasi, kitais metais bus švenčiamas jo įkūrimo 30-metis. R. Martinkus graudžiai pajuokavo: "Muziejus paseno greičiau negu aš pats."
Paseno ne eksponatai, ne ekspozicija ar jos išdėstymas. Paseno pats pastatas, kurį jau vėl reikia rekonstruoti ir restauruoti. Tiems darbams tikimasi Europos Sąjungos paramos.
O štai paskutiniam saulės laikrodžio muziejaus kiemelyje elementui įrengti dairomasi rėmėjų. "Rankas ir kojas išbučiuotume, jei toks atsirastų", - sakė R. Martinkus, kuris ir yra pagrindinis saulės laikrodžio kūrėjas, savo darbo dėl lėšų stygiaus kiemelyje taip ir neįstengiantis užbaigti per 30 metų...
Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".
Anonsas
Kitą pirmadienį keliausime į Klaipėdos senamiesčio širdį - Tiltų gatvę ir jos 7-ąjį namą, kuris kadaise priklausė "Juodojo erelio" vaistinei. Čia buvęs vaistinės sandėlis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą