Tai padaryti mums padėjo jau daugiau nei pusę amžiaus čia įsikūrusi Aldona Gaižauskienė.
Kova dėl pastogės
Po namo kapitalinio remonto Baumilų šeimoje, kuriai, nors ir išsiskyrusi su Jonu Baumila, vis dar priklausė Aldona Baumilienė (po daugelio metų ji ištekėjo už Juozo Gaižausko ir tapo A. Gaižauskiene), kilo kivirčai.
Pasak A. Gaižauskienės, jos brolienei atrodė didelė neteisybė, kad Aldonai priklausys dalis Baumilų šeimai po kapitalinio remonto skiriamo gyvenamojo ploto. Taigi, kilo "karas".
"Jeigu į jį nebūtų įsikišęs Vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys, nežinau, kuo tas karas būtų pasibaigęs. Aš labai dėkinga buvusiam miesto vadovui. Nes jeigu "karą" būčiau pralaimėjusi, tiesiog būčiau atsidūrusi gatvėje", - sakė p. Aldona.
Tad Aldona liko gyventi bute su bendra virtuve.
Gyvenimo vingiai
1982-aisiais p. Aldona sanatorijoje Druskininkuose susipažino su žurnalistu Juozu Gaižausku. Buvo laiškai, romantiški susitikimai, kol jis nusprendė atsikelti gyventi į Klaipėdą.
"Pradžioje dar gyvenom skyrium. Jis, dirbęs žurnalistu, mokęs lietuvių kalbos ir istorijos, Klaipėdoje tarnybą rado telegrafe. Mums buvo įdomu kartu lankyti spektaklius, aptarinėti pasaulio įvykius, nes jis, kaip istorikas, įdėmiai juos sekė. Ir man visiškai nereikėjo skaityti laikraščių ar klausytis radijo - Juozas buvo mano laikraščiai ir radijas", - sakė p. Aldona.
1983 m. pora susituokė. J. Gaižauskas atsikraustė pas Aldoną.
"Jis buvo toks protingas, atidus, šeimyniškas. Mano gyvenimas nebebuvo vien mokykla ir ilgi vakarai su moksleivių sąsiuviniais. Nors, antra vertus, jis man daug padėdavo, kai į namus parsivesdavau vos ne į pagalbines mokyklas "nurašomus" moksleivius, kad galėčiau juos "patempti". Jis su jais "būgnydavo" lietuvių kalbą, aš - matematiką. Džiaugiuosi, kad dabar vienas tų mano mokinukų jau baigia informatikos mokslus, kitas - studijas Didžiosios Britanijos universitete", - pasakojo p. Aldona.
Pora keliaudavo po Klaipėdos apylinkes, išsirengdavo ir į Juozo gimtinę - Akmenų kaimą netoli Aukštadvario.
Paprastai A. Gaižauskienė savo pedagogines atostogas "parduodavo" pionierių stovyklose. Į vieną jų Giruliuose net būsimasis prezidentas Algirdas Brazauskas savo dukras dvynes buvo atvežęs. Aldona sakė, kad tai buvusios ne kokios pasipūtėlės ar neklaužados, su jomis nebūdavę vargo, kaip su kai kurių kitų viršininkų iš Vilniaus vaikais.
"Pavydo scena"
Buvusi pedagogė prisiminė nesusipratimą, kai jos sutuoktinis iškėlė "pavydo sceną".
"Kartą aš su savo moksleiviais ir biologijos mokytojas iš Vytauto Didžiojo gimnazijos su savais moksleiviais triūsėme bendroje talkoje. Atėjęs tos talkos aprašyti korespondentas užsirašė mano ir to mokytojo Benedikto Gaižausko pavardę. Savo rašinyje jis mus sėkmingai "sutuokė" - esą sutuoktiniai dirba skirtingose mokyklose, bet vaikams skiepija tą pačią meilę gamtai ir aplinkai. Nuotraukoje - aš su "sutuoktiniu" Benediktu Gaižausku. Tai manasis grįžęs namo ir iškėlė "pavydo sceną": kaip čia jis nežinąs, kad aš jau kito Gaižausko žmona", - juokėsi ponia Aldona, sakydama, kad be visų kitų gerų savybių jos antrasis vyras turėjęs ir puikų humoro jausmą.
Šiandien p. Aldona apgailestauja, kad jų gyvenimas kartu ne taip jau ilgai truko - 2001 m. Juozą pakirto liga. Moteris septynerius metus ištikimai slaugė ir prižiūrėjo savo vyrą. 2008-aisiais palaidojusi jį gimtinėje, dar ir šiandien ponia Aldona dūsauja, kaip jai stinga "Juozo radijo".
"Nors Lietuvos politiniais klausimais mūsų požiūriai nelabai sutapdavo, bet dėl to vienas kitam plaukų nerovėme. O šiandien tokio išprususio pašnekovo ir gyvenimo draugo labai pasigendu", - atsiduso p. Aldona.
Nepaisant to, senjorė pedagogė nepraranda smalsumo aplinkai, guvumo ir energijos.
KELIONĖS. Aldona Gaižauskienė pedagogines atostogas dažniausiai "parduodavo" pionierių stovyklose, tačiau rasdavo galimybių su vyru nukeliauti ir į jo gimtinę - Akmenų kaimą netoli Aukštadvario. Šioje nuotraukoje klaipėdiečių pora su Juozo giminaitėmis.
Anonsas
Po kapitalinio remonto Tiltų g. 7-asis išaugo vienu aukštu. Į "priaugintą" ketvirtąjį buvo įkeldinta nugriautame šio namo priestate gyvenusi Sidorukų šeima. Kai Lietuvai atgavus nepriklausomybę Sidorukų šeima kraustėsi į Baltarusiją, butą nusipirko liuteronų pastorė Tamara Šmit (Schmidt). Kitą pirmadienį ir pasidairysime šitoje šeimoje, kuri nuolat "ant ratų" - tiek tėvai, liuteronų misionieriai, tiek sūnūs Michaelis, gimęs Bremene, ir Markus, gimęs Čilėje. Dabar Michaelis dirba Turkijos ambasadoje, o Markus skraido po įvairių Europos valstybių oro uostus, ir su komanda prižiūri elektros įrangą.
Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".
Rašyti komentarą