Tiems, kurie neburiuoja, net į galvą neateina, koks gali kilti diskomfortas, jeigu iš įgulos kas nors dėl ko nors susikivirčija arba, neduok tu sviete, kyla maištas dėl kapitono nurėdymų ar veiksmų. Ribotoje erdvėje juk ant visų "dėjęs" niekur nepasitrauksi... Steponas Kudzevičius buvo sukūręs "jachtos konstituciją", kuriai prisiekti turėjo kiekvienas, tapdamas įgulos nariu. Joje tebuvo tik vienas punktas: "Visi ginčai kardu ar pistoletu sprendžiami krante." Kapitono žodis - šventas. Taškas.
Navigacija
Nors iš Lietuvos į JAV ir atgal faktinis "Lietuvos" kapitonas buvo S. Kudzevičius, tačiau "tarpinėse stotyse" po JAV uostus "paradui" vadovauti teko ir Drąsučiui. Jam labai įstrigo jachtos "varymas" iš Niujorko į Baltimorę: "Pamatęs tokias minias Amerikos lietuvių Niujorke, jų entuziazmą, nuoširdumą, labai troškau jachtą į Baltimorės uostą įvesti su lietuviška trispalve bure. Tačiau būtent tam laikui vėjas vis rimo. Teko paspartinti "apsisukimus". Ir mums pasisekė - į Baltimorės uostą įplaukėme kaip svajojome. Su ta trispalve bure, pučiant paskutiniams vėjo šuorams", - prisiminė jis.
Paklaustas, ar nebuvo baugu buriuoti visiškai "nečiupinėtose" Atlanto pakrantėse, jis sakė: "Juk aš jūrininkas, daug metų plaukiojęs įvairaus kalibro laivais. Be to, prieš skrisdamas į Ameriką studijavau jūrlapius, Atlanto atlasą - kas, kur ir kaip. Tad kokios čia baimės..." - atlaidžiai atsakė į kranto žiurkės, t.y., mano, neišmanėlės, klausimus.
Bet pasitaikė ir atvejų, kai jachta dėl vėjo stygiaus buvo varoma varikliu.
"Plauki su varikliu, o srovės varo atgal, nes jų greitis didesnis nei jachta gali plaukti. Kai tokia padėtis, reikia palūkuriuoti kokias šešias valandas, kol tos potvynio-atoslūgio srovės apsiramins. O tuomet jau 12 mazgų greičiu - pirmyn. Tiesa, gerai išmanant tas sroves, jos buriuojant gali net labai praversti", - atlantine buriavimo patirtimi dalijosi D. Kudzevičius.
ĮGULOS NARYS. Ir plaukiant per Atlantą, o paskui ir aplink pasaulį, "Lietuvos" jachtoje buvo vienas narys - meškinas Mikis, kuris su niekuo nesipykdavo. Jis ir jachtos dienynai žygio per Atlantą 20-mečio proga buvo perduoti Lietuvos jūrų muziejui. Nuotraukoje iš kairės - Gediminas Pilaitis, Steponas Kudzevičius, Aloyzas Každailis, Olga Žalienė. Aušros PILAITIENĖS nuotr.
Grįžimas atgal
Kelyje atgal "Lietuvos" jachtos įgula buvo jau nebe devyni vyrai, o dvylika. Mat prisidėjo dar trys "amerikoniukai", pasiryžę pamatyti tėvų ir senelių kraštą.
"Buvo baisūs karščiai, vandenynas - šiukšlinas šiukšlinas. Maudytis - net nesvajok. Tad sparčiai seko vandens atsargos - ir maistui, ir higienai. Susirūpinom. Anglų kalba per savo radijo stotį pradėjom ieškoti laivų, kurie galėtų padėti vandens atsargomis. O buvom visiškai "nelaivybiniame" rajone. "Kas girdite "Lietuvą", kas girdite "Lietuvą"? - balsas tyruose. Ir staiga - "bingo": "Vo kodė laužuot lėižuvios ongliška, kai susirokout galem lėtuviška", - staiga atsiliepė Lietuvos jūrų laivininkystės laivo antrasis šturmanas žemaitis iki kaulų smegenų Jonas Maskelis. Mums tai buvo angeliškas balsas. Tame laive mus priėmė išsimaudyti, o ir vandens bei kuro atsargų pasipildėme. Praėjo 25 metai, o mes tebesam pritvinkę dėkingumo ir tam Jonui, ir visai laivo įgulai", - nepraleido progos viešai padėkoti D. Kudzevičius.
Dar keli įsiminę kelionės atgal momentai. Dabar jau šviesaus atminimo gydytoją Robertą Tikuišį grįžtant pakeitė kitas klaipėdietis gydytojas Vidmantas Žegunis. Kaip įgula apsieitų be daktaro? Kadangi jam daug kas buvo neįprasta, kaip, beje, ir kitiems įgulos nariams, vieną naktį viduje ant burmaišių nakvojęs daktaras pabudino Drąsutį ir sako: "Turbūt man vaidenasi. Nuolat girdžiu cypsėjimą." Abu įtempę ausis pradėjo klausytis. "Akurat" - cypsėjimą išgirdo ir Drąsutis. Vis dėlto plaukiojimo jūromis ir vandenynais patirtis padėjo susigaudyti: cypsi delfinai, lydintys jachtą, tarpusavyje "pasikalbėdami"...
Kadangi maisto racionas jachtoje buvo labai nuobodus - konservai ir konservai, S. Kudzevičius nusprendė pažvejoti. Pavyko - užkibo didžiulė kardžuvė. Ją už žiaunų betraukiant į jachtą, staiga atsiradęs ryklys "atsikirto" dalį laimikio. Bet likusios kardžuvės dalies įgulai pakako paįvairinti pietums ar vakarienei. O tos kardžuvės galvą S. Kudzevičius parsivežė į Klaipėdą ir pakabino savo namų "kajutkompanijoje". "Išplėšta iš ryklio dantų",- aiškina Steponas svečiams.
Nuo JAV iki Europos krantų jachtos "Lietuva" buriuotojai plaukė daug trumpiau nei į ten. 24 paras. "Nes buriavome pavėjui", - paaiškino D. Kudzevičius.
Gražiausi dalykai pasaulyje
Nors į buriavimą Drąsutis jaunesnįjį brolį dar gyvenimo Alyvų gatvėje metais patraukė bent 10 metų vėliau nei pats pradėjęs, pabrėžė - Steponas buriavimo srityje pasiekė daugiau nei jis. Be Atlanto įveikimo, Stepono kelionė "Lietuva" aplink pasaulį ko verta. Tačiau "Lietuvos" įgulos narys žurnalistas Gediminas Pilaitis, plaukęs per Atlantą, paskui apiplaukęs klastingąjį Horno iškyšulį, o vėliau - ir pasaulį su S. Kudzevičiumi, brolius buriuotojus kapitonus tarsi pastatė ant to paties laiptelio.
"Drąsutis labai padėjo ruošiant "Lietuvą" įveikti Atlantą, o vėliau - ir apiplaukti pasaulį. Jis mechanikas, puikiai išmanantis variklius, generatorius ir apskritai proziškąją jachtos gyvavimo pusę. Tad Steponas ir Drąsutis - lygiaverčiai kapitonai, kiekvienas su savo pranašumais", - brolius Kudzevičius įvertino žurnalistas.
S. Kudzevičiaus jau nebegalėjau pakalbinti, nes pernai jis iškeliavo į dausas. Tačiau našlė Nijolė įvardino, kokie trys dalykai Steponui gyvenime buvę gražiausi: šokanti moteris, šuoliuojantis žirgas ir jachta jūroje su pilnom burėm. Viliuosi, kad, laikui bėgant, kapitonų Osvaldo Kubiliūno, Drąsučio ir Stepono Kudzevičių iš Alyvų gatvės vardai mirgės greta lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno. Nes jie ne kokiu kūju, o burėmis prakirto skylę geležinėje uždangoje ir sukėlė euforiją, panašią į Baltijos kelio. Šiapus ir anapus Atlanto.
Prašymas
"Sagą" apie Alyvų gatvės 4-ojo namo gyventojus - trijų kartų kapitonus Kudzevičius - baigėme. Jau pradėti rinkti faktai apie Liepų gatvės 29-35 namus, kuriuose šiandien veikia Prano Domšaičio galerija. Prašytume el. p. adresu [email protected] arba tel. 493435 atsiliepti pokarinius 29-33 namuose gyvenusius, o 35-ajame lankiusius tuomet bene vienintelį Klaipėdoje veikusį vaikų darželį žmones.
Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą