Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (368)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (368)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien žingsniuosime į Liepų gatvę varstyti 29, 31, 33, 35 namų durų. Juose šiandien įsikūrusi Prano Domšaičio galerija.

Mam šie namai priklausė XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje ir kas juose apsigyveno po II pasaulinio karo?

Nuo akių klinikos iki butų

Pastatų sklypai suplanuoti XIX a. pabaigoje. Tada bei XX a. pradžioje namai ir statyti. Pastatai, formavę kvartalo struktūrą, atskleidžia to meto Liepų (Aleksanderstrasse) gatvės rytinės atkarpos, XIX a. pabaigoje pavadintos "Pailgintąja Aleksandro gatve" (Verlängern Aleksanderstrasse), o po 1939 m. pervadintos Oto Bočerio (Otto Bottcher) gatve, užstatymo tendencijas. Pokariu iki Atgimimo ši gatvė turėjo Maksimo Gorkio vardą.

Gatvėje išlikę autentiški trijų pastatų (Liepų g. 31, 33, 35) fasadai atspindi būdingas senosios Klaipėdos architektūros formas.

Mūrinį, tinkuotą, dviejų aukštų Liepų g. 31-ąjį namą akių ligų klinikai pasistatė gydytojas okulistas Edvinas Hainas (Edwin Hein). Tad pastatas turi didesnius nei gretimų namų langus. Ypač platus yra buvęs antrojo aukšto operacinės langas su balkonu virš įvažiavimo į kiemą, kuris panaikintas 1968-1973 m. rekonstrukcijos metu.

Tačiau fasadinius labai puošnius, dekoruotus medžio drožiniais su akanto, meandro, kriauklės ir kitais ornamentiniais motyvais stengtasi atkurti ir išlaikyti. Tas pat - ir su plačiais mediniais drožinėtais sandrikais ir palangėmis, piliastrus primenančiais apvadais šonuose. Mediniu kiaurapjūvio ornamentu puoštas ir karnizas. Pastatą vainikuoja siauras dekoratyvinis frontonas su medžio drožiniais.

Gyvenamosios paskirties pastatas Liepų g. 33-asis namas XX a. pirmoje pusėje taip pat priklausė E. Hainui. Mūrinis tinkuotas trijų aukštų statinys turi neobaroko elementų. Pirmojo aukšto sienos dekoruotos rustais, fasadą puošia medinis balkonėlis-gėlynas su tekintomis baliustromis, pastato kampus remia piliastrai su korintiniais kapiteliais. Fasadą užbaigia lenkto ir laužyto kontūro frontonas su voliutomis bei nišoje įkomponuota reljefine liūto galva. Puošnumo pastatui suteikia dideli, pusapvalės arkos formos langai, profiliuoti karnizai. Visa tai stengtasi išlaikyti, tačiau po rekonstrukcijos buvęs įėjimas į pastatą iš Liepų gatvės panaikintas. Kiemo pusėje išliko medinė veranda.

Liepų g. 35-asis namas XX a. pradžioje priklausė firmai "Adler Werk G", vėliau - Georgui Šnaideriui (Georg Schneider). Dalis patalpų buvo gyvenamosios paskirties, kita dalis naudota kontorai. Tai - dviejų aukštų raudonų plytų mūro, čerpėmis dengtu laužytos konfigūracijos stogu statinys su mansarda ir pusrūsiu. Šis pastatas iki XIX a. pabaigos Vokietijoje plitusios architektūrinės srovės "Medžiagų stilius" (Materialstil), propagavusios natūralias medžiagas ir paprastas, racionalias formas, pavyzdys. Klaipėdoje šio stiliaus įtaka buvo jaučiama iki Antrojo pasaulinio karo.

Pastato fasadui panaudotos įvairios medžiagos: tašytų akmens blokų cokolis, raudonos plytos ir šviesus tinkas sienoms, mediniai pastogės gegnių konstrukcijos elementai. Išraiškingoje ir racionalioje pastato struktūroje ryškėja ir istorizmo, ir liaudiškosios architektūros bruožai.

Po 1945-ųjų visi pastatai buvo nacionalizuoti, juose apgyvendintos šeimos, o 35-ajame name veikė vaikų darželis.

Nuo butų iki galerijos

Būtent 35-asis namas pirmiausiai iš pastatų komplekso 1971 m. buvo perduotas tuometinei Kultūros ministerijai. Projektuojant galeriją išsaugota pastato vidaus erdvių struktūra, autentiška laiptinė, medinė veranda (architektas Zigmas Rutkauskas, interjerai - Kazimiero Miežinio). 1973 m. birželio 1 d. čia atidarytas Lietuvos dailės muziejaus (LDM) padalinys - Klaipėdos paveikslų galerija.

Plečiant galerijos ekspozicijas, ir iškrausčius gyventojus vėliau rekonstruoti ir kiti trys pastatai (Liepų g. 33, 31, 29), sujungiant juos visus į vieną ansamblį. Nugriovus nevertingus ūkinius priestatus kiemo pusėje, suprojektuotas naujas statinys, skirtas ekspozicijoms ir parodoms, suformuoti du uždari vidaus kiemeliai.

DABARTIS. Taip Prano Domšaičio galerijos komplekso dalis atrodo šiandien. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Galerijoje buvo eksponuojami lietuvių senosios ir šiuolaikinės vaizduojamosios dailės kūriniai, XIX-XX a. Vakarų Europos ir Rusijos tapyba (ekspozicijos autorius Romualdas Budrys), o nedidelį kiemelį puošė mozaikos ir skulptūros.

1990 m. galerijos ekspozicijos atnaujintos. Didžioji ekspozicinio ploto dalis po pertvarkymo skirta šiuolaikinei lietuvių tapybai, grafikai, skulptūrai. Buvo eksponuojami Klaipėdos krašte XIX-XX a. pr. paplitę taikomosios dailės dirbiniai, dailininkų, kilusių iš šio krašto, kūriniai.

2001 m. liepos 26 d. seniausioje galerijos dalyje (Liepų g. 35) įrengta nuolat veikianti tapytojo ekspresionisto Prano Domšaičio (1880-1965) kūrinių ekspozicija. LDM saugomas didžiausias pasaulyje tapytojo kūrinių rinkinys - 665 aliejiniai paveikslai, pastelės, akvarelės, piešiniai, estampai. Tai - Lietuvių fondo (JAV) dovana Lietuvai.

VERANDA. Rekonstruojant vidinius galerijos komplekso namų kiemus išlaikyta tik veranda. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

P. Domšaičio kūrybai skirtose salėse sukurta jauki ir romantiška "dailininko namo" atmosfera (ekspozicijos autorius R. Budrys).

Centrinėje galerijos komplekso dalyje eksponuojamos didelės ilgalaikės parodos. Pirmajame aukšte įsikūrė Meno pažinimo centras su dirbtuvėmis ir patalpomis, skirtomis vaikų, moksleivių, pedagogų, muziejaus lankytojų kūrybos pristatymams. Galerijoje nuolat rengiamos miesto, šalies, užsienio dailininkų kūrybos parodos, lankytojai kviečiami į kultūros vakarus, koncertus. Populiari vasaros renginių vieta - du jaukūs, žalumos kupini kiemeliai.

VIDINIAI KIEMELIAI. Jie šiandien atrodo visai kitaip nei kadaise. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

2004 m., įamžinant P. Domšaičio atminimą, Klaipėdos paveikslų galerija pavadinta jo vardo galerija. Klaipėdiečiai joje gali pamatyti ne tik lietuvių išeivių, bet ir kitų tautybių menininkų, gimusių Lietuvoje ar mūsų šalyje gyvenusių ir kūrusių, o paskui išvykusių į pasaulio platybes ir įgijusių pasaulinį pripažinimą, kūrybą.

Anonsas

1945 m. Liepų g. 33 namo 3-iajame bute kambarį gavo ukrainietis karininkas Aleksandras Sivakonenka. Kartu su juo buvo apgyvendinti dar du karininkai. Kai šie dėl kažkokių priežasčių iš Klaipėdos išvažiavo, į šį kambarį pas Aleksandrą parsikraustė Olga ir Liubomyras Zenkevičiai kartu su dukterimi Nina Zenkevičiūte. Ši šeima Klaipėdoje slapstėsi po to, kai jaunas saugumietis įspėjo, jog jie - žemių ir dvaro savininkai Burniuose (prie Kražių) - yra vežamų į Sibirą sąrašuose...

Prašymas

Prašytume el. p. adresu [email protected] arba tel. 493435 atsiliepti pokarinius Liepų g. 29-33 namuose gyvenusius, o 35-ajame lankiusius tuomet bene vienintelį Klaipėdoje veikusį vaikų darželį žmones.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder