Vienas pirmųjų pokarinių šio namo gyventojų buvo Antrojo pasaulinio karo dalyvis Aleksandras Sivakonenka. Kol Klaipėdoje dar nebuvo civilių gyventojų, jis 1945 m. pradžioje Liepų g. 33-iojo namo 3-iajame bute gavo kambarį. Ukrainietis karininkas buvo apgyvendintas su dar dviem kariškiais. Kai šie dėl kažkokių priežasčių iš Klaipėdos išvažiavo, į tą kambarį pas Aleksandrą parsikraustė Olga ir Liubomiras Zenkevičiai kartu su dukterimi Nina Zenkevičiūte.
Su ja Aleksandras buvo susipažinęs šokiuose. Mergina iš karto krito karininkui į širdį. Dėl jos jis surizikavo klastoti dokumentus - "išregistruoti" iš Burnių kaimo dvaro ir "priregistruoti" Klaipėdoje Zenkevičių šeimą.
"Tėvas buvo labai gabus viskam, piešimui - taip pat. Tad "išrašyti" dokumentus jam buvo vieni niekai", - sakė Valentina Sivakonenko, nuo gimimo gyvenusi šio namo 3-iajame bute. O apie kitus jos tėvo talentus - kiek vėliau, kai susipažinsime su Valentinos seneliais Olga ir Liubomiru Zenkevičiais.
RETENYBĖ. Šita Liepų g. 33-iojo namo nuotrauka iki rekonstrukcijos - retenybė. Pailgintosios Aleksandro gatvės Klaipėdos fotografai nei XX a. pradžioje, nei vėliau kažkodėl nefotografuodavo, visą dėmesį sutelkdami į gatvės pradžią. Zenkevičių-Sivakonenkų butas buvo virš per rekonstrukciją užmūrytos "bromos". Didysis 3-iojo buto langas "žiūrėjo" į pokarinę M. Gorkio gatvę.
Likimas - nuolat bėgti...
Olga su Peterburge gyvenusių stambių dvarininkų sūnumi Liubomiru susipažino 1914 m. Netrukus ir susituokė, nors Liubomyro tėvai labai priešinosi sūnaus pasirinkimui. Zenkevičiai - katalikai, o šioji - stačiatikė... Tačiau jaunuolių jausmai taip įsiliepsnojo, kad Liubomiras persikrikštijo į stačiatikius. Tiesa, visą gyvenimą ties jo lova kabėdavo ne stačiatikių, o katalikų kryžius. Po metų jie jau čiūčiavo pirmagimį sūnų Vladą. Carinėje Rusijoje prasidėjus viena po kitos revoliucijoms, Zenkevičių giminė suprato: Peterburge, kaip ir visoje Rusijoje, ramybės jau nebebus. Senieji Zenkevičiai išsikraustė į dvarą Burniuose, netoli Kražių. O Liubomyras su Olga, taip senųjų Zenkevičių ir nepriimta, šeimos lizdo sukti išsikėlė į Narvą Estijoje. Bėgantys metai darė savo - apmalšo aistros dėl tikėjimų skirtumo, ir apie 1930-uosius jaunieji Zenkevičiai atsikraustė į Burnius. Čia buvo tikra užuovėja ir nuo karų, ir nuo revoliucijų. Čia Zenkevičiai suleido šaknis, buvo gerbiami tose apylinkėse. Ir šiandien Burniuose gyvenanti Eugenija Juškienė, kadaise į Zenkevičių dvarą nešiojusi laikraščius, prisimena, kad su viso kaimo gyventojais Zenkevičiai nesiglėbesčiavo, bet buvo gerbiami kaimo šviesuolių, kurie ne itin prabangiame dvare buvo laukiami. Pasak E. Juškienės, nors Zenkevičių dvaras nebuvęs ištaigingas, bet jie turėję daug žemės, kuri tarpukario Lietuvoje buvo labai vertinama. Gal ir šiandien toji giminė, susilaukusi gausių palikuonių, lygiai taip pat spiestųsi tuose Burniuose. Jeigu ne karas. Ir jeigu sovietų valdžios "pasaulio perdarymo" Zenkevičiai išvengė bėgdami iš Peterburgo, šioji juos prisivijo Burniuose. Jaunas NKVD tarnautojas buvo įsižiūrėjęs dvarininkų gražuolę dukterį Niną Zenkevičiūtę. Tai ir nulėmė šios šeimos likimą nesupūti kur nors prie Laptevų jūros ar Krasnojarsko krašte. Jaunasis enkavedistas Niną įspėjo: Zenkevičių šeima yra tremiamų į Sibirą sąrašų pirmosiose eilutėse. Dėl "jaunojo enkavedisto", paskelbus šio rašinio anonsą, atsiliepė Klaipėdos jaunimo centro direktorius Aleksas Bagdonavičius: "Mano tėvas, kilęs iš Kražių, gyveno Burniuose. Kaip pamestinuką augino svetimi žmonės. Jis, dar būdamas nepilnametis, bet baigęs progimnazijos šešias klases, tad raštingas, dirbo valščiaus dešimtininku (buvo tokios pareigos). Jis matydavo būsimų tremtinių sąrašus ir žmones įspėdavo. Paskui kažkas jį įskundė. Bet enkavedistai, matyt, neturėjo tikrų įrodymų. Kadangi buvo nepilnametis, be tėvų, įgrūdo į sunkvežimį ir prievarta išvežė į amatų mokyklą Klaipėdoje. Tuo tėvo raštininko "karjera" pasibaigė. Spėju, kad tas paminėtas "jaunas enkavedistas", įspėjęs Zenkevičius, galėjo būti mano tėvas",- redakcijai parašė Aleksas. O kas beliko Zenkevičiams, įspėtiems to ar kito jauno žmogaus? Skubiai kinkytis arklius ir bėgti. Pirmiausiai iki Šilutės, kurioje gyveno sūnus Vladas. Bet Šilutė - menka priedanga nuo NKVD. Kas toliau? Klaipėda. Į ją jau buvo išsiųsta "emisarė" duktė Nina dairytis prieglobsčio. Ir ji jau buvo kažkokį butuką prie turgaus suradusi. Netrukus į Klaipėdą atvažiavo slėptis ir Ninos tėvai.
SIVAKONENKOS. Ukrainietis frontininkas Aleksandras Sivakonenka, po karo nusėdęs Klaipėdoje ir į įsižiūrėjęs į dvarininkaitę Niną Zenkevičiūtę, daug padarė Zenkevičių labui, visų pirma juos slėpdamas nuo NKVD, o paskui ir aprūpindamas padirbtais dokumentais, juos "išregistruodamas" iš Burnių ir "priregistruodamas" Klaipėdoje.
Pusserės
O Olgos ir Liubomyro Zenkevičių pirmagimis Vladas Vytauto Didžiojo universitete Kaune siekė statybos inžinerinių žinių. 1941 m. karo bangoms užtvindžius Lietuvą, tęsti mokslų nebebuvo jokių vilčių ir dėl to, kad universitetas buvo subomborduotas. Vladas grįžo į Burnius pas tėvus - vis ramiau nei Kaune. Susirado darbo Tauragėje. "Tauragės maistas", funkcionavęs ir karo metu, jaunuolį komandiravo į Raseinius.
Juose šaunus jaunikaitis susipažino su gražuole Brone Šimanauskaite, besididžiavusia, kad lietuvių kalbos ją mokė pati Salomėja Nėris. Nesvarbu, kad karas, nesvarbu, kad nepritekliai. Vladas ir Bronė sukūrė šeimą ir išvažiavo į Šilutę sukti lizdo.
Čia jie susilaukė Elenos, Viktoro ir Klaretos. Kai Klareta kiek paūgėjo, kiekvieną vasarą ją išsiųsdavo pas senelius į Klaipėdą. Tad Klaretai Zenkevičiūtei, šiandieninei Milinienei, Liepų gatvės 33-iasis namas ir jo aplinka tarsi antroji tėvonija.
Su pussesere Valentina ją riša nuostabūs vaikystės ir jaunystės prisiminimai ir daug gyvenime dėl įvairių priežasčių kentėjusių senelių atminimas.
Anonsas
Kuo jau po Stalino mirties ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje garsėjo Liubomyras Zenkevičius? Dėl kokios jo aistros butas Liepų g. 33-iajame name tapo savotišku inteligentų štabu? Kaip Zenkevičių ir Sivakonenkų šeimose buvo švenčiamos Kalėdos ir Naujieji metai? Apie tai - kitoje dalyje.
Prašymas
Prašytume el. p. adresu [email protected] arba tel. 493435 atsiliepti pokarinius Liepų gatvės 29-33 namuose gyvenusius, o 35-ajame lankiusius tuomet bene vienintelį Klaipėdoje veikusį vaikų darželį žmones.
Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą