Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (370)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (370)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau varstysime Liepų gatvės 33-iojo namo trečiojo buto duris. Šio buto langai buvo kaip tik virš šiandieninio paradinio įėjimo į Prano Domšaičio galeriją...

Nors pokarinei Klaipėdai buvo priklijuota proletarinio miesto etiketė, tačiau tik pradėjusi ir tęsdama "Akvarelių" ciklą suvokiau: inteligentija dėl įvairių priežasčių mūsų mieste tūnojo "pogrindyje". Kaip ir dvarininkas Liubomiras Zenkevičius.

Inteligentų "štabas"

Klaretos Zenkevičiūtės ir Valentinos Sivakonenko senelis L. Zenkevičius buvo aistringas filatelininkas. Tad labai dažnai Liepų g. 33-iojo namo 3-iasis butas tapdavo filatelininkų ir numizmatų "štabu". Čia ateidavo kelionių ir ekskursijų gidas bei aistringas kolekcininkas Silvestras Žulpa, Kraštotyros muziejaus direktorė Bronė Elertienė, Kelionių ir ekskursijų biuro vadovas Rimas Savickas ir kt.

Juos vienijo pasaulio pažinimo troškimas. O tais laikais tą platų ir didelį pasaulį taip ir tegalėjai pažinti - per pašto ženklus. Liubomiras juos pradėjo rinkti būdamas aštuonerių dar XIX amžiuje, ir buvo sukaupęs turtingą kolekciją.

"Ją pardavęs galėčiau lėktuvą nusipirkti", - pasigirdavo jis. Bet niekas tuo Liepų g. 33-iajame name netikėjo. Tačiau L. Zenkevičius buvo vienas kiečiausių filatelininkų SSRS erdvėje. Draugų filatelistų turėjo ir Sovietų Sąjungoje, ir visame pasaulyje. Savo kolekciją papildydavo ir važiuodamas pas Peterburgo (Leningrado), Maskvos, Baku filatelininkus, ir susirašinėdamas su bendraminčiais Indijoje, Japonijoje, kituose egzotiškuose pasaulio kraštuose.

ATRIBUTAS. Būtinas Naujųjų metų sutikimo atributas - šampanas - truks plyš turėdavo būti ant naujametinio stalo. Nors to šampano paprastai parduotuvėse nebūdavo. Jam įsigyti reikėdavo "blato"... Šioje nuotraukoje Sivakonenkos: Nina, Valentina, Aleksandras, pasitinkantys 1954-uosius.

Jaunųjų filatelininkų vadovas

Dėl savo nuo vaikystės puoselėjamo hobio L. Zenkevičius turėjo ir darbą - buvo jaunųjų filatelininkų vadovas Klaipėdos pionierių namuose. Kažin, kiek jaunųjų klaipėdiečių jis sugebėjo patraukti prie šio užsiėmimo? Jeigu Klaipėdoje dar yra L. Zenkevičiaus mokinių, vėliau kaupusių savas kolekcijas, prašytume atsiliepti. Tiesiog įdomu, kiek vieno žmogaus aistra gali turėti įtakos kitiems.

Na, o jo žmona Olga buvo atsidėjusi namams. Būdama nuoširdžiai tikinti stačiatikė, ji labai džiaugėsi cerkvės artumu. Prie jos pratino ir anūkėlius - Valentiną ir Kolią. Olga ir apsiūdavo namiškius, nes turėjo "zingerį".

 FILATELININKAI. Klaipėdos filatelininkai po pašto ženklų parodos atidarymo Zenkevičių-Sivakonenkų bute. Centre - Liubomiras Zenkevičius.

"Vertėja"

Kai 1950 metais Nina su Aleksandru susilaukė dukrelės Valentinos, seneliui Liubomirui sužibo viltis, kad mylimą anūkėlę "užkrės" filatelijos "bacila". Kam tik rašydavo laiškus į platųjį pasaulį, visiems pasigirdavo anūkėle.

"Todėl, kai senelis gaudavo laiškų, juose būdavo ir man įdėtų labai gražių atvirukų. Sudominti filatelija senelis bandė ir dovanodamas pašto ženklų. Tačiau juos susidėjau ne į kokį albumą, o su drauge išklijavom... koridorių", - prisiminė Valentina.

Filatelija anūkėlę sudominti Liubomiras bandė ir duodamas iš kolegų gautus laiškus versti.

"Jis puikiai mokėjo vokiečių, anglų, estų, lietuvių ir netgi žydų kalbas. Tačiau gavęs anglų kalba rašytus laiškus "įkinkydavo" mane juos versti. Anglų kalba man labiau patiko nei vokiečių. Tačiau ir "vertėjavimas" aistra filatelijai manęs neuždegė", - sakė Valentina.

Tačiau būtent dėl senelio įtakos Valentina, jau užaugusi, Rygos universitete studijavo anglų kalbą. Ir tapo anglų kalbos mokytoja.

Paklausta, gal senelis vis dėlto filatelija sugebėjo užkrėsti jos broliuką Nikolajų, gimusį 1957 metais, spėjimą paneigė. "Kažkodėl savo kolekcijos įpėdine jis matė mane, Koliai perduoti kolekcijos neketino", - sakė Valentina.

MIESTO EGLĖ. Aleksandras Sivakonenka su dukrele Valentina ir sūneliu Nikolajumi prie miesto eglės aikštėje, kurioje Lenino skulptūra dar nestovėjo...

Graudus kolekcijos likimas

Kai L. Zenkevičius pasimirė, kolekciją pusiau pasidalino jo duktė Nina Zenkevičiūtė-Sivakonenko ir sūnus Vladas Zenkevičius.

Sivakonenkos, trūkstant pinigų gyventi, ženklus pardavinėjo vienetais ar tam tikromis serijomis. Sūnus, būdamas prisiekęs numizmatas, paveldėtus ženklus pardavinėjo tam, kad... įsigytų geidžiamų monetų. Ir taip nuo XIX a. pabaigos kaupta turtinga kolekcija išsisklaidė be pėdsakų.

Jeigu L. Zenkevičiaus vaikai būtų sugebėję tinkamai įvertinti senelio palikimą, galbūt šiandien į kurį nors Klaipėdos muziejų plūstų filatelininkų virtinės iš viso pasaulio pasižiūrėti, kaip atrodė carinės Rusijos ar karališkosios Japonijos pašto ženklai su tų šalių monarchų atvaizdais ir dar įdomesniais pašto antspaudais.

Kalėdos ir Naujieji

Taip jau Zenkevičių ir Sivakonenkų namuose buvo susiklostę, kad juose būdavo švenčiamos ir katalikiškos, ir stačiatikių Kalėdos. O ir Naujieji bei Senieji naujieji metai. Tiek Olga, tiek jos duktė Nina šioms šventėms turėjo firminius patiekalus, ypač pyragus ir sluoksniuotus kepinius. Jų ypač laukdavo anūkėliai. O ir Liubomiro bičiuliai filatelininkai šventiniu periodu tuose namuose būdavo skanumynais vaišinami.

Būtinas atributas - eglė. Būtinas ir šampanas per Naujuosius. Zenkevičių žentas Aleksandras Sivakonenka būtinai dukrelę Valentiną ir sūnelį Kolią vesdavosi į darbo "eglutes", už kurias tiesiogiai ir atsakydavo, nes buvo ne tik autotransporto įmonės mechanikas, bet ir nepakeičiamas profsąjungos pirmininkas. Žinoma, vaikus nusivesdavo ir prie miesto eglės, kuri buvo statoma dabartinėje Atgimimo aikštėje, kol dar Lenino statulos čia nebuvo.

Anonsas

Kitą savaitę aiškinsimės, kas buvo tas frontininkas ukrainietis Aleksandras Sivakonenka, po karo nusėdęs Klaipėdoje ir joje suleidęs šaknis, vedęs Niną Zenkevičiūtę. Turėdamas auksines rankas ir galvą ant pečių, jis visą gyvenimą išsisukinėjo nuo raginimų tapti komunistu. "Aš nevertas",- mušdavosi krūtinėn. A. Sivakonenka buvo bene pirmasis visame Liepų gatvės kvartale, įsigijęs naujutėlaitį "moskvičių"...

Laimingų, sveikų, sočių Naujųjų, ištikimieji "Akvarelių" skaitytojai.

Prašymas

Prašytume el. p. adresu [email protected] arba tel. 493435 atsiliepti pokarinius Liepų gatvės 29-33 namuose gyvenusius, o 35-ajame lankiusius tuomet bene vienintelį Klaipėdoje veikusį vaikų darželį žmones.

Bus daugiau.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder