Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (374)

Į šį darželį tėvai, dirbę "Gulbės" fabrike, atvesdavo ir sūnelį Dainių Kepenį, dabar visoje Lietuvoje ir už jos ribų garsų sveiko gyvenimo būdo propaguotoją.

"Tėvams būdavo labai patogu einant į darbą mane su broliu palikti darželyje, o vakare pasiimti. Kadangi buvau apkūnokas berniukas, mane bandydavo ir pastumdyti, ir per dantį patraukdavo. Būtent darželyje suvokiau, kaip svarbu būti stipriam, ir jau ten buvau labai aktyvus sportininkas. Labai greitai niekas manęs nei pastabomis, nei patyčiomis "nebekabindavo", - prisiminė dabar Palangoje gyvenantis D. Kepenis.

Šlykštieji žuvų taukai

Kaip vieną šlykščiausių darželio lankymo prisiminimų jam išliko žuvų taukų šaukštas. Kasdien. Dažniausiai per pietus.

"Tą šlykštynę kiekvienam po šaukštą sugirdydavo auklėtoja. Aš, gavęs "dozę", nenurydavau, o išspjaudavau į kakavą arba arbatą. O paskui visokiausiais būdais muistydavausi, kad to skystalo su žuvų taukais nereikėtų gerti. Kartais pavykdavo išsisukti, o kartais trigubai šlykščiau (nei tą šaukštą taukų praryti) būdavo gerti tą marmalą", - pasakojo sveikuolis.

Ir jis, ir kiti kalbinti šio darželio auklėtiniai pripažindavo, kad dūkti neišeidavo, nes vaikų ramybę sergėdavo kelios auklėtojos. Reikėjo ieškoti "tylių pramogų".

"Kadangi berniukai ir mergaitės miegodavome šalia, tai pati didžiausia "pramoga" būdavo pasiekti greta lovytėje gulinčios mergaitės ranką. Kartais, ją laikant ir užmigti pavykdavo", - sakė D. Kepenis. Ir neslėpė, kad tie žuvų taukai ir prievartinis pietų miegas labai jau apkartindavo darželinukų gyvenimą.

TAU, MAMYTE. Ar šios nufotografuotos darželinukų grupės, ar tos, kurią lankė Dainius Kepenis, vaikai koncertuose įvairiomis progomis, o ypač skirtuose Kovo 8-ajai, visą "dūšią" išklodavo savo gerosioms mamytėms.

Skaidrieji prisiminimai

Jam labai yra įsiminusios Kovo 8-osios šventės darželyje, kai susirinkdavo mamos savo džiaugsmelių pasiklausyti.

"Kažkodėl atmintin įstrigusi ryški saulė, nors, žinoma, tų kovo aštuntųjų visokių būta, ir su tirpstančiu bei lašančiu nuo stogų sniegu. Mes - "išsičiustiję", išmokę dainų ir eilėraščių. "Skambėk, pavasarėli, vai lingo, lingo li" arba "Tau, mano mamyte, pirmieji, pirmieji žiedai" traukdavome visą širdį į tuos žodžius sudėję. Ir tie laimingi mamų veidai...

Labai patikdavo, kai auklėtojos mus vesdavosi į laukus dabartinės autobusų stoties rajone. Tuomet čia nebuvo jokios urbanizacijos, ir mes laukuose galėdavome dūkti išsijuosę - auklėtojos netramdydavo", - skaidrumus vardino D. Kepenis.

Prie jų priskyrė ir šiltnamio "dovanas" per įvairias šventes. Vaikams visai nebūdavo įdomu, kas ten ką sėjo, sodino, laistė ir augino. Tačiau būdavo tikras stebuklas, kai ant stalo vasario ar kovo mėnesį atsirasdavo agurkų.

Darželio laikų aidai

Tuo pat metu paralelinėje grupėje tuos pačius žuvies taukus rydavo medikų Stepukonių dvynukai Gintautas ir Faustas. Kartą vienoje sveikatinimo konferencijoje D. Kepenis, priminęs darželio laikus, pakalbino Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveikatos katedros docentą Faustą Stepukonį.

"Papriekaištavau maždaug taip: "Neaptinku mokslininkų, kurie pasidomėtų, ką mes ir kaip sveikatinimo mokykloje darom. Gal savo studentams parodytum mūsų Sveikatos mokyklos metodiką?" Tiek ir tereikėjo, kad jos paplitimas pajudėtų iš mirties taško. Dabar mūsų metodika pripažinta ir plačiai paplitusi", - sakė D. Kepenis.

D. Kepenis pripažino, kad pasinaudojo "asmeniniais ryšiais" nuo darželio laikų. Tuos laikus priminė ir Vydūnui skirta mokslinė konferencija, kuri vyko Prano Domšaičio galerijoje. Ir būtent tose patalpose, kur kadaise lankytas darželis.

"Keistas buvo pojūtis, kai vaikystė pasivijo jau brandžiame amžiuje. Žinoma, čia daug kas pasikeitę, bet ir atpažinti buvo ką", - pasakojo D. Kepenis.

O man teliko prisiminti Antuano de Sent Egziuperi tvirtinimą, kad žmogaus charakteris ir nuostatos susiformuoja vaikystėje. Ir būtent darželinuko amžiuje...

Dar viena šlykštynė

Darželį M. Gorkio gatvėje - taip tuomet vadinosi Liepų gatvė - lankė ir žymios pokarinės Klaipėdos dantistės sūnus Gintaras Gruodis. Dabar jis - verslininkas ir filantropas, gyvenantis Vilniuje, o vasaromis - Bikuškio dvare Utenos rajone. Čia jau daugelį metų vyksta dailininkų plenerai, parodos. Gruodžių šeima buvo iš tų, kuri rėmė Valdovų rūmų statybas ir ragino kitus tai daryti.

Tačiau verslininkui iš darželio Nr. 3 laikų nedaug tų prisiminimų užsilikę.

"Pamenu žydinčią vyšnią kiemo gale, taburečių dydžio konstruktorių detales ir šlykštynę - saldžią sriubą. Jos nevalgydavau darželyje, o ir dabar, kaip ir vaikystėje, jos nemėgstu", - išpažino buvęs darželio auklėtinis G. Gruodis.

Jis teigė neprisimenąs, kokių "represijų" imdavosi auklėtojos, kai jis, labai judrus vaikas, prikrėsdavo eibių.

"O jeigu nepamenu, vadinasi, tos bausmės netraumuodavo nei dvasiškai, nei fiziškai", - padarė išvadą G. Gruodis, kurį vaikystė ir jaunystė brandino Klaipėdoje.

Prašymas

Prašytume el. p. adresu [email protected] arba tel. 493435 atsiliepti pokarinius Liepų g. 29-33 namuose gyvenusius, o 35-ajame lankiusius vaikų darželį žmones.

Anonsas

Kokius pėdsakus Klaipėdos 3-iasis vaikų darželis atmintin yra įspaudęs seksopatologui, dideliam teatro gerbėjui Pragriedruliui Veličkai? Beje, atsiliepė ir darželio vedėjos Marijos Kučinskaitės giminės, kurie galbūt padės įminti mįsles, iš kokio lobyno ji ištraukdavo neregėtus žaislus tiek eglutei, tiek darželinukams lavinti. Ir praskleisime jos asmeninį gyvenimo gaubusį šydą...

Bus daugiau.