Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (375)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (375)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau minsime Liepų gatvės 35-ojo namo slenksčius. Jame pokariu veikė vaikų darželis.

Tęsdama pasakojimus apie Liepų gatvės 29-33 namų gyventojus ir darželio auklėtinių būtį bei buitį 35-iajame name, kurie dabar sudaro Prano Domšaičio galerijos kompleksą, turėčiau padėkoti mūsų skaitytojams, nepraleidusiems raginimų atsiliepti.

Ačiū Adelinai Gūžaitei-Galdikienei, kuri parašė laiškelį (ne elektroninį, "gyvą", ranka išvedžiotą, kas dabar didelė retenybė ir vertybė) su keliais štrichais iš seniai prabėgusių dienų Liepų g. 33-ajame name. Ji nepabūgo pasakyti, kad jos mama buvo atidariusi, kaip ji rašė, "alaus bravorą", ir už tai kelis kartus sėdėjo kalėjime. Tai - "Akvarelėse" dar neliestas Klaipėdos pokarinio gyvenimo aspektas.

Atsiliepė ir darželio vedėjos Marijos Kučinskaitės giminaitė Nijolė Latužienė, pranešusi, kad apie ją galinti papasakoti plačiau. Tuo pačiu paraginčiau atsiliepti ir buvusius Liepų g. 29-31 namų gyventojus arba jų palikuonis.

Na, o dabar - tęsinys apie buvusį vaikų darželį Nr. 3.

Pienas su plėvele

Seksopatologas, didelis teatro meno mėgėjas ir žinovas Pragiedrulis Velička raukydamasis ir purtydamasis įvardijo patį blogiausią atsiminimą iš šio darželio lankymo laikų - virinto pieno su plėvele stiklinę.

MAMYTEI. Darželio auklėtiniai ypač nuoširdžiai dainuodavo savo mamytėms.

Tačiau, skirtingai nuo kitų darželio auklėtinių memuarų, P. Velička minėjo nemažai darželinukų buities ir sveikatinimo detalių. Viena ypač vaizdinga: "Visam gyvenimui yra užsifiksavę vaizdai tualete, kai po eilinio vaistų sugirdymo "tupyklose" raitydavosi išvaryti kirminai tarsi žalčiai "Eglėje žalčių karalienėje..."

Gimtadieniniai pomidorai

Jau ankstesnėse "Akvarelėse" užsiminta apie darželio vedėjos M. Kučinskaitės atsidėjimą darbui darželyje. Kadangi ji tarsi pagal geriausias prieškario tradicijas čia ir gyveno, buvo užsiveisusi šiltadaržį, į kurį, šiukštu, nieko neįleisdavo: pati sėdavo, sodindavo, laistydavo ir tręšdavo. Ir niekam tų "apeigų" nepatikėdavo net tuomet, jei kas nuoširdžiai siūlydavosi. Ne taip palaistys, ne taip patręš, ne taip žemę papurens...

Užtat derlius nedideliame šiltadaržyje būdavo įspūdingas. Ypač jis nustebindavo darželinukus, kurių gimtadieniai išpuldavo vasarą. Pasak P. Veličkos, kaip iš pieno plaukusi darželio vedėja sukaktuvininkui įteikdavusi pačios išaugintą ir išpuoselėtą didžiulį pomidorą. Ir tai būdavusi neįkainojama dovana. Mat tuomet pomidorai dar nebūdavo auginami "pramoniniu" būdu, o ir turguose jie būdavo retenybė.

O kai Kovo 8-osios proga darželis pakvipdavo šiltnamyje išpuoselėtais šviežiais agurkais, tai tik sustiprindavo pavasarinės šventės su mamomis smagumėlį.

"Internacionalas"

P. Veličkai iš darželio laikų dar yra įsiminusios įvairiausios šventės, kai kartu su kitais dainuodavo ir šokdavo, deklamuodavo ir ruošdavo pačias įvairiausias - pieštines, karpytines, rašytines - dovanėles tėveliamas. Tos pačios Kovo 8-osios proga sūnaus ar dukters pieštus "bukletus" mamos bufetuose, vėliau sekcijose už stiklo laikydavo metų metais.

NUOTAIKOS. Ši darželinukų nuotrauka įdomi tokiomis skirtingomis vaikų nuotaikomis. Su jūrinuke - Pragiedrulis Velička.

Šiandien gal atrodytų keista, bet tuometiniame darželyje nei tarp vaikų, nei tarp tėvų nekildavo jokių nacionalinių konfliktų. Nors šią įstaigą lankė ir lietuviukai, ir rusiukai, ukrainiečių vaikai, žydukai ir netgi čigoniukai.

Pragiedrulis prisimena "įdomų tipą" - čigoniuką Becę.

"Jo šeima gyveno tuomet Montės (dabar Herkaus Manto) gatvėje. Kai eidavau pro šalį, pro langą iš antrojo aukšto koks tuzinas jo brolių ir sesučių galvų kyšodavo pro langus ir labai energingai draugiškai rankomis mojuodavo", - prisiminė P. Velička, puikiai sutaręs ir su tuo Bece, ir su kitų tautybių vaikais.

Prisiminimų nuotrupos

P. Veličkai, tuomet penkiamečiui, darė įspūdį pats darželio pastatas: "Dažnai dėmesys nukrypdavo į namo architektūrinį išskirtinumą. Žinoma, tuomet apie architektūrą nieko neišmaniau, bet veikdavo ir fantaziją žadindavo mistikos dvelksmas..."

Beje, tas vaikystės "dvelksmas" neišnykęs ir šiandien, nes būtent P. Velička paskatino domėtis Liepų g. 35-iuoju namu, o drauge ir visu P. Domšaičio galerijos kompleksu.

Pragiedrulis prisimena ir terasą, kurioje vaikai žaisdavo su taburetės dydžio kaladėlėmis - šiandieninio "Lego" analogu.

ANONSAS

Kitą antradienį priartėsime prie darželio vedėjos Marijos Kučinskaitės asmenybės, kurią "išvynioti" padėjo jos giminaitė Rūta Inkenaitė, sauganti M. Kučinskaitei rašytus laiškus nuo sužadėtinio Makso Rapoldo iš Niurnbergo (su juo buvo susižadėjusi dar prieškarinėje Klaipėdoje), prancūzaitės Žoržetės Vermorer-Jasaitienės iš Paryžiaus, Gertrūdos Kuctuš iš Vokietijos.

Bus daugiau.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder