Kokia jiems, atvykusiems iš Lietuvos "bambos", pasirodė Klaipėda?
"Ir štai aš mieste, apie kurį prieš porą mėnesių nė negalvojau. Į Klaipėdą paprastai keliasi ne visai ištikimi valdžiai "tremtiniai", kurie Kaune darbo negauna. Čia veikia ypatingi, kiek laisvesni įstatymai. Žinoma, privažiuoja ir aukštų valdininkų, visokių gubernatūros patarėjų. Klaipėda turi daug teigiamybių - čia pat jūra, ir nuo pavasario iki vėlyvo rudens, kol neprasideda liūčių ir rūkų sezonas, malonu iškeliauti į Girulius, keltu persikelti į Smiltynę arba net nuplaukti į Nidą", - 1966-aisiais išleistoje memuarinėje knygoje "Jaunystės atradimas" prisiminė prieškariu Altenbergo vardu vadintos gatvės gyventojas A. Venclova.
Skirtumai
Toje pat knygoje jis įžvelgė Klaipėdos skirtumus nuo kitų Lietuvos miestų: "Švarus, mūrinis miestas raudonais čerpių stogais gerokai skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų. Jis gal labiau primena Vakarų Europą. Čia pilna restoranų ir smuklių,- kas turi pinigo ir noro, gali ūžti ne blogiau kaip Kaune. Krautuvių savininkai - lietuviškomis suvokietintomis pavardėmis, visokie Korallus, Gaidies, Gellshinnis ir panašūs, kuriuose nesunku atpažinti Karalių, Gaidį, Gelžinį. Lietuviškame Klaipėdos krašte daug vokiečių valdomų dvarų (žemės reformos čia nebuvo). Laukininkai kalba įdomia žemaičių klaipėdiškių tarme; o miesto gatvėse girdi šnekant ir lietuviškai, ir vokiškai. Labai gražus turgus - staliukai, papuošti gėlėmis. Labai švarios klaipėdiškės laukininkės, atvežusios parduoti savo ūkio dovanas.
Ir vis dėlto nuo pat pirmųjų dienų, čia atvažiavęs, jaučiuos baisiai vienišas. Kaune liko visi mano draugai. Petras Cvirka neseniai išleido pirmąjį romaną "Frank Kruk". Kaune Kostas Korsakas ir Salomėja Nėris... Ne kažin koks, bet Kaune vis dėlto vyksta literatūrinis gyvenimas", - pripažino kitokioje terpėje atsidūręs "trečiafrontininkas".
Salio Šemerio pėdsakas
Ir šiandien Klaipėdos literatūriniuose sluoksniuose, anot Bernardo Brazdžionio, tarsi siela nemarūnė tebeklaidžioja keturvėjininko Salio Šemerio šešėlis, apipintas legendomis. O A. Venclova, pradėjęs mokytojauti Vytauto Didžiojo gimnazijoje, su juo susidūrė akis į akį.
"TEGU". Poetas keturvėjininkas Salys Šemerys-Šmerauskas garsėjo ne tik poezijos rinkiniu "Granata krūtinėje", bet ir kelione per Baltijos jūros šalis su jachta "Tegu", į kurią paviešėti buvo pasikvietęs ir gimnazijos kolegą Antaną Venclovą.
"Klaipėdoj pažįstamų beveik neturėjome. Gimnazijoje lietuvių kalbą ir literatūrą jau kelerius metus dėstė mano pažįstamas iš universiteto, keturvėjininkas ir futuristas Salys Šemerys-Šmerauskas. Šis aukštas, stambus, kiek linkterėjęs vyras buvo labai ramaus būdo. Į jį pažiūrėjęs nepatikėsi, kad jis parašė tokią daug triukšmo sukėlusią knygą, kaip "Granata krūtinėje", ir plačiai nuskambėjusį "Himną Mergelei". Seniau neturėjau progos iš arčiau pažinti šio žmogaus ir savotiško poeto. Pasirodė, Salys Šmerauskas - žmogus originalus, amžinas eksperimentatorius ne tik eilėse, bet ir gyvenime. Man teko kažkuri klasė, kurioje jis buvo dėstęs literatūrą. Kai papasakojau apie Šekspyrą - koks jis didelis dramaturgas ir taip toliau, - vienas mokinukas pakėlė ranką ir tarė: "Apie Šekspyrą mums jau dėstė ponas Šmerauskas. Jis sakė, kad Šekspyro labai blogas stilius ir neverta jo skaityti..." Nustebau. Ką atsakyti mokinukui ir - visai klasei? Tai, turbūt, asmeniška pono Šmerausko nuomonė, pasakiau. Aiškinau toliau. Pamokos gale nurodžiau, kuriuos Šekspyro veikalus paimti iš bibliotekos pasiskaityti. Per kitą pamoką mokiniai man pranešė, kad Šmerauskas (jis buvo gimnazijos bibliotekos vedėjas) neduodąs Šekspyro, motyvuodamas tuo pačiu - Šekspyro negalima skaityti dėl blogo stiliaus. Kitoje klasėje vėl skundėsi, kad Šmerauskas neduodąs Levo Tolstojaus. Kada jam pačiam perdaviau gimnazistų nusiskundimus, Šmerauskas ramiausiai atsakė: "O kuriems galams skaityti tuos rašytojus. Juk iš tikrųjų jų stilius blogas..." Toks buvo mano naujasis kolega", - apie pirmuosius "susidūrimus" su S. Šemeriu-Šmerausku prisiminė A. Venclova.
"Aš išmečiau visus lavonus"
Taip "Granatos krūtinėje" autorius S. Šemerys pareiškė ir mokyklos direktoriui, kuris jį ir A. Venclovą buvo įpareigojęs peržiūrėti lietuvių ir visuotinės literatūros programas, labiau pritaikant Klaipėdos krašto sąlygoms. Mat Vytauto Didžiojo gimnazija nebūtinai turėjo paklusti Lietuvos švietimo ministerijai.
Kadangi A. Venclova iš sąrašų buvo išbraukęs vieną kitą ir įrašęs tik vieną kitą, S. Šemerys buvo nepatenkintas, nes jis padirbėjo iš peties, išbraukdamas visus "lavonus". Kai direktorius pasiteiravo, ką jis vadinąs lavonais, originalaus mąstymo S. Šemerys paaiškino: "Tuos, kurie mirė. Iš lietuvių literatūros programos aš išmečiau visus lavonus, tik Donelaitį palikau. Bet ir jį dėstyti siūlau su visais jo stipriais žodeliais... Nemėgstu kastruoto Donelaičio, kokį jį padarė Mykolas Biržiška. Iš visuotinės literatūros išmečiau visus lavonus, pradedant nuo Homero..."
MANSARDA. Štai taip jaukiai atrodė namo palėpė, kurioje Venclovai nuomojosi kambarį.
Direktorius nusistebėjo ir dar pasiteiravo, ką darysiąs, kai tie gyvieji pasimirs? S. Šemerys atsakė, kad ir juos išbrauks, gyvus įrašys.
Kai dabartiniai švietimo reformininkai panašiai vienus išbraukinėja, kitus įrašinėja, pasidarė įdomu, ar lietuvių literatūros programose bėra išlikęs pats S. Šemerys? Deja, jį ištiko tas pats likimas, kurį pats lemdavo "lavonams" rašytojams ir poetams. O gaila, nes S. Šemerys tegul ir negausiu literatūriniu palikimu, tačiau yra lietuvių literatūros procesų istorijos vyksmo dalis. Spalvinga maištais dalis.
Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".
ANONSAS
Tame pačiame name, kuriame kambarį nuomojosi Venclovų šeima, gyveno ir namo savininkai Bruvelaičiai. Jurgis Bruvelaitis - Klaipėdos krašto politinis ir visuomenės veikėjas. Kaip atrodė jų buitis ir kokioje idilėje gyveno Venclovų šeima - po savaitės.
PRAŠYMAS
Prašome atsiliepti čia gyvenusius žmones, jų palikuonis arba galinčiuosius nurodyti kryptį, kur šio namo pokarinių gyventojų ieškoti. Tel. 493435, el. p. [email protected]
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą