Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (513)

Remiantis istoriko J. Tatorio surinktais duomenimis, sklypas, ant kurio šiuo metu stovi "Nesė pramogų bankas" pastatas, buvo suplanuotas 1409 metais. Jis buvo mažesnis už kitus senamiesčio sklypus, nes iki XVIII amžiaus vidurio šiandieninėje Teatro aikštėje buvo Dangės atsišakojimo vandenys, gynę pilį. Tuo metu Teatro gatvė vadinta Pūvančia, vėliau - Licenzijų vardu. XVIII amžiaus viduryje sklypas buvo padalintas ir priklausė dviem škotų ir britų kilmės pirkliams. Sklypo prie Teatro gatvės savininkas buvo jau ankstesnėse "Akvarelėse" minėtas pirklys Liudvikas Simpsonas, o likusi dalis priklausė Johanui Duglui.

PRAEITIS. Taip Turgaus g. 1, Teatro g. 9-asis namas atrodė XX a. pradžioje.

Karališkuoju vadintas

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikės Zitos Genienės duomenimis, pirmoji banko kontora Klaipėdoje įsteigta 1774 m., kuomet Prūsijos karalius šią teisę suteikė pašto direktoriui Johanui Kristijanui Vitei (Johann Christian Witte). Ji veikė iki šiol išlikusiame pastate Daržų gatvės 14-ajame name. Po J. K. Vitės mirties 1796 m. įstaiga buvo uždaryta. XIX a. pirmojoje pusėje banko filialas Klaipėdoje buvo atgaivintas, veikė Tiltų gatvėje. Per 1854 m. Didįjį gaisrą namui sudegus, valstybinio banko, dar vadinto Karališkuoju, statybai valstybė nupirko sklypą prie Turgaus ir Teatro gatvių sankryžos. Ten 1858 m. buvo pastatytas neorenesansinis pastatas.

Banko kompleksas - paties banko korpusas ir pagalbiniai pastatai - užėmė visą nedidelį kvartalą. Tuo metu paradinis įėjimas buvo iš Turgaus gatvės pusės. Po to, kai 1912 metais Teatro aikštėje buvo įrengtas fontanas poeto Simono Dacho garbei (šiandien tą fontanėlį vadiname Taravos Anike, kurios skulptūrėlė ne tik fontanėlio, bet ir Teatro aikštės puošmena), banko pagrindinės durys perkeltos į Teatro aikštės pusę.

Senasis įėjimas buvo užmūrytas, o panaikinus vestibiulį praplėsta banko operacijų salė. Senųjų durų vietoje padarytas langas, o virš jo - balkonas su ažūriška metaline, jau jugendo stiliaus bruožų turinčia tvorele. Naująsias duris (jos buvo dvivėrės ) puošė vadinamosios Merkurijaus emblemos: lazda ir aplink ją apsivyniojusi gyvatė bei du sparnai iš šonų, nes senovės graikai tikėjo, kad keliautojus, pirklius globoja Hermis - dievas, avintis auksiniais sandalais, iš kurių kyšojo nedideli sparneliai. 1923 m., Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, šiame pastate įsikūrė Lietuvos valstybinio banko filialas, kurio veikla po 1939 m. Klaipėdos krašto aneksijos buvo nutraukta. Vokiečiai šioje įstaigoje taip pat atidarė banką, pavadindami "Reichsbank" - taip pat valstybiniu banku. Be tarnybinių patalpų, pastate buvo ir butai administracijai, tarnautojams. 1942 metais buvo minima, jog čia gyvena banko direktorius, finansininkas, pastato prižiūrėtojas.

Bankui vadovavo ir bankininkystės Lietuvoje pradininkas

DABARTIS. Taip pastatas atrodo dabar. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Vienuoliktus metus liedama "Klaipėdos akvareles", ne kartą esu išpažinusi - praverdama kokio namo duris, net neįtariu, kokių stebuklų ar stebukliukų lemta aptikti. Šio banko pastato veiklos istorijoje tas stebukliukas buvo Česlovo Landsbergio pavardė. Apie jį visiškai nieko nežinojau. Paakinta istorikės Z. Genienės, pradėjau naršyti "talmudus", ir didžiai nustebau sužinojusi, jog Č. Landsbergis buvo bankininkystės nepriklausomoje Lietuvoje vienas pradininkų. O susiklosčius gyvenimo ir veiklos aplinkybėms, netgi kurį laiką tarpukariu vadovavo Lietuvos banko Klaipėdos filialui, vadinasi, buvo šio pastato ir jame vykdomų bankinių operacijų valdytojas. Vadinasi, ir gyveno šalia banko esančiuose namuose, kurie buvo skirti banko tarnautojams apgyvendinti, o gal ir paties banko pastate buvo Č. Lansbergio butas. Dar kartą suvokiau - kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių. Bandysime kirsti proskynas…

Anonsas

Taigi - kas tas Česlovas Landsbergis? Kokius pėdsakus jis yra palikęs Klaipėdoje? Tų jo Klaipėdoje paliktų pėdsakų dairysimės kito antradienio "Akvarelėje". Ką pavyks aptikti - žiūrėsime.