Kas teatrui yra direktorius, vėliau "perkrikštytas" teatro vadovu? Nuo pokario laikų Klaipėdos dramos teatro direktoriaus pareigas ėjo Balys Juškevičius.
Greta direktorystės ir vaidindavo spektakliuose, ir filmuodavosi Lietuvos kino studijos filmuose. Klaipėdoje B. Juškevičių žinojo ir pažinojo net tie, kurie teatro spektaklius lankydavo retai ar ir išvis teatrą aplenkdavo.
Ne todėl, kad jiems nebūtų buvę įdomu pamatyti vieną ar kitą spektaklį. Bet dažnai, ypač didesnėms šeimoms, svarbiausia buvo išgyventi, auginant paršelius, sodinant bulves, daržoves, lesinant vištas.
Tad pirmoje vietoje buvo maistas, o ne dvasios penas. Tačiau net skurdžiausiai besiverčiantys klaipėdiečiai stengdavosi savo vaikus atvesti pasižiūrėti vaikiškų spektaklių. Ir apskritai ėjimas į teatrą buvo didelė šventė. Nes teatras buvo pasaka - ne tik scenoje, bet ir aplinkoje, - su karališkomis raudonmedžio ložėmis, su tikru aksomu muštomis žiūrovų kėdėmis.
Ir niekas nesukdavo galvos, ką teatre veikia direktorius. Žiūrovams pakakdavo artistų nuo scenos metamų žavesio, ašarų ar juoko burtų. Niekam neateidavo į galvą, kad teatras ne tik scenos stebuklai, bet ir didelis ūkis su dekoracijų dirbtuvėmis, siuvyklomis, garažais ir nuolat gendančiomis mašinomis ne tik pokariu, bet ir gerokai vėliau, kai ne tik Klaipėdos dramos teatrui, bet ir kitiems Lietuvos teatrams būdavo skiriami kieno nors sostinėje nudrengti kledarai. Visas tas ūkis - teatro direktoriaus rūpesčiai.
Klaipėdos dramos teatro direktoriai
Ne tiek jų daug ir būta. Jau minėtas Balys Juškevičius, pareigas ėjęs iki pirmosios rekonstrukcijos.
Jį pakeitė Algirdas Grybas, apsisprendęs, kad pakels darbo su statybomis ir statybininkais naštą.
Po jo miesto partijos komitetas į direktoriaus kėdę įsodino Aleksandrą Nagį. Teatro rekonstrukcijos ir organizaciniai reikalai pakirto jo sveikatą, tuomet paradui vadovauti buvo paskirtas Romas Pletkauskas, kurį išmušus iš balno, teatrui vadovauti liko jo buvusi pavaduotoja ūkio reikalams Rūta Kurkuzienė.
Po jos dvejus metus teatro vadovas ir meno vadovas, na, du viename, buvo pats Povilas Gaidys, šiandien su siaubu prisimenantis pačius įvairiausius teatro buitinius rūpesčius.
Užuot daręs tai, ką darė geriausiai - statyti pjeses, turėjo rūpintis, kur gauti detalių teatro mašinoms, pačių įvairiausių medžiagų dekoracijoms ir apskritai ekonomika ir buitis - tikrai ne jo pašaukimas.
P. Gaidys iš dalies atsikvėpė, kai KDT direktoriaus konkursą laimėjo Gediminas Pranckūnas, beje, neatlaikęs, tiksliau, jo širdis neatlaikė visų rūpesčių jau po KDT antrosios rekonstrukcijos. Antrą kartą po rekonstrukcijos teatro kolektyvas parsikraustė netrukus, kai buvo gedėta dėl netekties. Dabartinis teatro vadovas - Tomas Juočys.
Reikia pasakyti, kad kiekvienas teatro direktorius ar vadovas, žinoma, yra palikęs savo pėdsakus, atitinkančius laikmetį.
P. Gaidys, paklaustas, su kuriuo direktoriumi "tandemu" važiuoti" buvę geriausia, ilgai galvos nesuko: "su Juškevičiumi - vienas dalykas ilgiausiai, o kitas dalykas - jis buvo tikras teatro žmogus, išmanantis teatro poreikius ir specifiką. Neneigiu, - kartais riedavomės iki užkimimo, kartais savaičių savaitėmis nesikalbėdavome, kol vienas ar kitas suprasdavome vienas kito nesupratę ar tiesiog neišgirdę. Ir vėl tandemas riedėjo toliau", - prisipažino P. Gaidys.
RAKTAS. Kai Povilas Gaidys su Romu Pletkausku kėlė simbolinį raktą nuo teatro durų, per tarnybinį įėjimą tebebuvo gabenami maišai su statybinėmis šiukšlėmis.
Paklaustas, kaip vertintų Romo Pletkausko direktoriavimo periodą, nes apie jį buvau girdėjusi daug teigiamų ir neigiamų legendų, P. Gaidys sakė, kad jis turėjo tikrai didelių užmojų, bet juos realizuoti vis kas nors sukliudydavo...
Tai suintrigavo. Gal pats laikas išsiaiškinti vos ne ostapobenderiškus užmojus ir kodėl vis dėlto jie nebuvo "prasukti", o tiksliau - įgyvendinti? Bet apie tai vėliau, nes pirmiausiai R. Pletkauskui, žinoma, ne be miesto valdžios ir Lietuvos vyriausybės, ministrų paramos, supratimo ir svarbiausiai - finansų (1990 m., kai viskas keitėsi beveik akimirksniu, o rubliai nuvertėjo iki popieriukų, už kuriuos nieko nebegali nusipirkti, ir parduotuvės kaip iššluotos...) reikėjo užbaigti teatro statybas, įskaitant ir vidaus apdailą.
Sugrįžimas į Klaipėdos dramos teatrą
Prie teatro direktoriaus šturvalo R. Pletkauskas stojo 1990 metų vasario mėnesį, kai dar ir Lietuvos nepriklausomybė nebuvo atkurta.
Visą gyvenimą nekentęs biurokratų, vis dėlto puikiai žinojo SSRS biurokratinius koridorius, 7 metus išdirbęs režisieriumi Maskvos pavaldumo kino studijoje, paraleliai rengęs kino filmų festivalius, o paskui tą patirtį perkėlė ir į Lietuvą, surengdamas didelius ir įsimenančius renginius, pavyzdžiui, kino koncertus, Antano Šabaniausko atminimo koncertus, vėliau - jo dainų atlikėjų konkursus, teikiant kasmetines A.Šabaniausko premijas.
Tokiems dalykams reikėjo jėgos ir drąsos įveikti biurokratinius barjerus. Laikydavosi principo - pradėti nuo aukščiausių valdininkų, o ne nuo biurokratėlių, tupinčių ant žemiausių ministerijų ar kitų svarbių kontorų laktų. Tai garantuoti stabdžiai, dėl vieno kokio popierėlio galintys vaikyti mėnesių mėnesiais. Ir taip sužlugdyti patį geriausią sumanymą.
Kažkokiu būdu iš Švedijos parsigabenęs "Volvo" su užrašu "Klaipėdos dramos teatras", per Lietuvos blokadą jau paskelbus nepriklausomybę, įsisodinęs Povilą Gaidį ir Vytautą Kanclerį rūkdavo tiesiai pas kultūros ministrą Dainių Trinkūną ar finansų ministrą Romualdą Sikorskį.
TEATRO LEGENDOS PLĖŠĖ BILIETUS. Klaipėdos dramos teatro aktorius Vytautas Kancleris eitynėse vedėsi žirgą. O vėliau prie rekonstruoto teatro durų kartu su Broniumi Gražiu, apsirengę Napoleono armijos generolų uniformomis, baltomis pirštinėmis plėšė bilietėlius. Sako, daugelis aktorių tos "misijos" atsisakė. O jiedu ir čia buvo didingi,- įplėšia bilietėlį, atiduoda pagarbą, damoms rankas pabučiuoja. Teatras dar prie teatro durų.
Per blokadą tas "Volvo" buvo bene vienintelis automobilis autostradoje Klaipėda - Vilnius, o ir grįžtant atgal Vytautas Kancleris, nestokojęs humoro jausmo, patenkintas murmėdavo: "Komunistėliai padarė gerą darbą - nutiesė autostradą, kad mes su vėjeliu skrietume." Iš kur benzinas? Ogi iš rusų armijos kariškių, kurie pardavinėjo viską, nes jau suvokė, kad jų dienos Lietuvoje suskaičiuotos.
Kai vasarį R. Pletkauskas ėmėsi reikalo, atrodė - birželio mėnesį teatras nebus atidarytas. Atidarė - su dūdomis, su iškilmėmis, su dviem premjeromis, su eisena nuo Muzikinio teatro, kuriame aktoriai buvo priglausti, iki Teatro aikštės. Joje jau gaudžia fanfaros, o per rekonstruoto teatro tarnybines duris tebenešami statybinių šiukšlių maišai...
ANONSAS
Kodėl dabar vadinamajame Holivude - bomžynas ir kodėl Klaipėdoje neįsikūrė lietuviškas cirkas "Gintaras", nutraukęs grandines su Maskvos cirku "Jantar". Holivude, įkūrus bendrą Lietuvos - Britanijos filmų įgarsinimo įmonę, darbu būtų aprūpinti ne tik klaipėdiečiai, bet ir visos Lietuvos aktoriai. Tokie buvo R. Pletkausko ambicingi benderiški planai, turėję pagrindo. Kodėl jie žlugo taip ir nevirtę realybe?
Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2018 m. vasario išeina penktadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą