Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (616)

Pasižvalgę po ją, šiandien pabandysime Melnragę apžvelgti iš, taip ir norėjau parašyti, - paukščio skrydžio.

Melnragė iš paukščio skrydžio

Susigriebiau: kokie paukščiai, kurie nei filmuoja, nei fotografuoja. Dronai, dronai, dronai. Ir kam tie paukščiai, jei yra dronai... Sakyčiau - beviltiškai tobulėjame. Prieš kelis šimtmečius buvęs žvejų, iš dalies - ir žemdirbių kaimelis su mediniais nameliais, dengtais švendrių stogais, virto lyg ir kurortine zona. Joje šiandien labai didelėmis pastangomis dar bando iš žvejo amato išgyventi ant vienos rankos pirštų suskaičiuojami žvejai. Supančioti ES žabangomis dar pagauna stintų, kurios, kadaise semtos kibirais, buvo kiaulių šėralas. Šiandien - delikatesas. Ant vienos rankos pirštų suskaičiuojami šiandieniniai Melnragės žvejai dar pagauna ir plekšnių, ir strimelių. Kažin ar jų bepagaus po kokių dešimties dvidešimties metų. O ir pakrančių žvejo profesija turbūt, kaip daug kas Lietuvoje, išsikraustys į Rumšiškes. Tik ten jūros nėra. Kauno marios... Fantazija, kurstoma klimato kaitos, jau net ėmė piešti vaizdus, kaip tos Kauno marios jau susijungia su Kuršių mariomis... Tiek to - ateitį palikim futuristams.

ADMINISTRACINIS PASTATAS. Taip kadaise atrodė "Klaipėdos naftos" kontora.

Gyvenimo Melnragėje trapumas

Taigi su tais dronais pasižvalgykime po Melnragę. Kokia ji trapi, apsupta gyvenamųjų kvartalų, Klaipėdos mastais - pramonės gigantų: uostas, nafta. Pramonė, kaip ir žmogus, yra godi pasiglemžti gamtos kerteles - krenta kvartalais kertami medžiai, jūra vis labiau skverbiasi į žemę. Kol kas dar nežinome, kuo baigsis uosto plėtros reikalai. Visko gali nutikti, kad Melnragės gyventojai plyta po plytos mūriję savo namelius, kurie, virtę namais ohoho, kaip kokie Amerikos indėnai ar Rusijos chantai, mansiai bus išguiti iš savo įgyventų plotų. Ir tiktai sklandys legendos apie nugriautą Palšmito namą. Jis, palyginus su ambicingų architektų, dažnai visai ne iš Klaipėdos krašto kilusių, paišomų daugiaaukščių projektų fone beatrodytų tarsi namelis su širdute...

AVARIJA. "Akvarelėje" prieš savaitę buvo prisiminta tanklaivio "Globe Asimi" katastrofa ties jūros vartais. Bet avarijos nutikdavo ir naftą gabenant cisternomis geležinkeliu.

Bet galgi Melnragei nelemta virsti kažkuo panašiu į Kalifornijos, Turkijos kurortų ar Kanarų salų pakrantes? Tokias vienodas tarsi du vandens lašai su daugiaukščių apartamentais? Palyginti su jais, tokia jauki Nida ir netgi Palanga su dar užsilikusiais medinukais.

Godi pramonė

Per mažai turime tos jūros - vos 99 kilometrus. Ko bloga, pusę jų jau yra pasiglemžusi jos didenybė pramonė. Ir, gali būti, jos apetitai tik augs. Tris mėnesius bendravusi su melnragiškiais įsitikinau, kaip jie vertina savo namus. Visai ne finansine, dvasine prasme. Nes čia auga jų tėvų ar senelių sodinti vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Nes čia jau gal ir keturių kartų tėvonijos. Sentimentai, - pasakys pragmatikai be jokios širdies graužaties pasirašinėjantys leidimus hektarais kirsti miškus, laukymėse pristatant "dangoraižių". Jie čia neaugo, juos, tuos pragmatikus, su Melnrage neriša jokie prisiminimai. Kažin kaip jie reaguotų sužinoję, kad gimtojoje parapijoje nuspręsta griauti bažnyčią, kurioje tuokėsi jų tėvai, kurioje jie krikštyti ir dirmavoti. Tai štai - melnragiškiams jų namai prilygsta toms bažnyčioms parapijose.

Pažvelkite į Melnragės panoramos nuotrauką iš drono skrydžio, - kaip viskas trapu.

Šiuo rašiniu baigiu Melnragės sagų cikliuką ir sugrįžtu į Klaipėdos centrą.

VADOVAI. Daugelį pokarinių metų "Klaipėdos naftai" vadovavęs Pranas Šalčius, po jo - Martinas Gusiatinas, Jurgis Aušra. O paskui vadovai keitėsi pagal politinius vėjus ir skersvėjus.

Anonsas

"Klaipėdos akvarelės" iš Melnragės vėl grįžta į Klaipėdą. Ketinu įžengti į Herkaus Manto g. 2 - ąjį namą, kuriame pokariu buvo telefonas - telegrafas. Į jį lėkdavome užsisakyti pokalbių telefonu į kitus Lietuvos, SSRS ir netgi užsienio miestus. Šoliuodavome ir siųsti telegramų visokiomis progomis giminėms, draugams. Telefonas - telegrafas buvo 1-ajame aukšte, o kituose gyveno žmonės. Čia gyveno ir mano lietuvių kalbos ir literatūros Mokytoja iš didžiosios raidės Teresė Maksimavičienė. Gal tarp klaipėdiečių yra žmonių, žinančių, iš kur ji buvo kilusi, kaip klostėsi jos gyvenimas. Jos vyras tuomet buvo vienas iš vadinamojo CBK vadovų. Prašyčiau atsiliepti ir tuomet kitus čia gyvenusius žmones, taip pat ir dirbusius telefone - telegrafe ar vaistinėje. Ji taip pat daugelį metų veikė šiame name. Net naktimis, prireikus vaistų, bėgdavome čia jų nusipirkti. Paskambinus prie durų, atsiverdavo paslaptingas langelis, ir nusiperki lašelių nuo ausies skausmo ar dantų gėlą malšinančių tablečių. Labai laukčiau šiame name gyvenusių, dirbusių ar šiaip turinčių ką papasakoti laiškelių el. p. adresu [email protected] arba feisbuko paskyroje.

Bus daugiau.