Gerokai pasiraususi archyvuose radau įdomios informacijos, kaip keitėsi žmonių gyvenimai. O dažnai dėl politikos skersvėjų lūžo likimai aneksuotoje Klaipėdoje.
Štai ką pirmosiomis dienomis po Klaipėdos krašto aneksijos rašė "Lietuvos aidas": "Kovo 24-ąją pašte jau tebuvo vokiški pašto ženklai, gatvių pavadinimų ir įstaigų lentelės jau beveik visur liko tik vokiškos. Nuo tos dienos visi iš krašto norėję išvykti lietuviai valdininkai turėjo Klaipėdoje gauti Direktorijos leidimą, o Šilutėje ir Pagėgiuose - apskričių viršininkų leidimus."
Kiekvienos šeimos galva galėjo išsivežti 1000 litų, didesnėms sumoms reikėjo gauti atskirą leidimą.
Kartu buvo praneša, jog uoste yra likę pilni sandėliai įvairiausių prekių, skirtų Lietuvai.
Tądien pranešta ir apie pradėtus vykdyti lietuvininkų ir jiems prijautusių klaipėdiškių areštus: "Paskutiniame Klaipėdos krašto seimelio vokiečių atstovų susirinkime Dr. Neumanno kalboje buvo užsimintas reikalas suvesti sąskaitas ir su tais asmenimis, kurie esą buvę didžiausi vokiečių vedamos kovos krašte priešininkai. Ta kalba ir, ypač ši jos vieta, jau užvakar vakare Klaipėdos lietuvių visuomenėje buvo sutikta su tam tikru susirūpinimu.
Kaip vakar paaiškėjo, tas susirūpinimas nebuvo visai be pagrindo. Auštant, apie 5 val. ryto, Klaipėdos mieste prasidėjo Klaipėdos lietuvių daugiausia organizacijų vadovų ir šiaip veiklesniųjų areštai. Kiek iš viso buvo areštuota nebuvo galima tiksliai sužinoti. Įspūdis buvo toks, kad areštuojami visi, kas buvo šiek tiek daugiau veikęs ar aktingiau dalyvavęs lietuvių kovoje už savo tautines teises.
Jau iš pat ryto buvo žinoma, kad areštuoti uosto direkcijos pirmininkas inž. Sližys, Lietuvos Banko direktorius Statkus, Stikliorius, dail. Brakas, senasis Ašmys, S. Borchertas, inž. Bagdonis, Jonas Aušra, Sauga ir visa eilė kitų lietuvių.
Taip pat buvo areštuotas ir Klaipėdos prekybos ir pramonės rūmų pirmininkas Scharffeteris bei amatų rūmų pirmininkas Sabrowskis.
Apie 9 val. ryto buvo patirta, kad kai kurie iš suimtųjų, jų tarpe inž. Sližys, Scharffeteris, Sabrowskis ir Dr. Pajaujis buvo paleisti.
Gautomis žiniomis Klaipėdoje iš krašto, ten taip pat įvyko visa eilė suėmimų. Pas kai kuriuos asmenis, nors jiems ir nesant namie, buvo padaryta visa eilė kratų. Buvo krečiama net Lietuvos valstybės tarnautojai, pav. gubernatūros patarėjas Dr. Anysas.
Vakar po pietų Klaipėdoje buvo kalbama, kad iš viso esą suimta apie 150 asmenų, iš kurių dalis buvo paleista", - kovo 24-ąją skelbė "Lietuvos aidas".
Tądien oficialiai buvo paskelbtas įstatymas apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Vokietijos, kurį Hitleris pasirašė kariniame laive "Deutschland". Pagal jį Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Prūsijos krašto Rytų Prūsų provincijos.
"Klaipėdiečiai, kurie 1924 metų liepos 30 d. neteko Vokietijos pilietybės, vėl ją įgijo, jei 1939 metų kovo 22 d. gyveno Klaipėdos krašte ar Vokietijoje. Numatyta, kad nuo 1939 metų gegužės 1 d. krašte įsigalioja visa Vokietijos, Prūsų krašto teisė. Klaipėdos krašto sujungimo su Reichu reikalai pavesti vidaus reikalų ministrui", - informavo "Lietuvos aidas".
Taigi, visai negeras palinkėjimas - kad tu gyventum permainų metais...
Klausimai... be atsakymų
Taigi, perskaičius pakankamai detalius 1939 m. aprašymus, kas ir kaip vyko Klaipėdoje, iškilo daugybė klausimų.
Deja, kiek besirausiau archyvuose, atsakymų į juos taip ir neradau. Pavyzdžiui, kaip klostėsi lietuvininkų, Klaipėdos krašto šviesuolių likimai.
Tuo labiau neaptikau, kaip dėliojosi Herkaus Manto 2-ojo namo gyventojų gyvenimai.
Labai parūpo, ką darė turtingesni klaipėdiečiai, nepanorę priimti Vokietijos pilietybės ir todėl privalėję išsinešdinti iš Klaipėdos. Kaip pranešė "Lietuvos aidas", išvažiuojant iš aneksuotos Klaipėdos, tebuvo galima išsivežti tik tūkstantį litų. O likusius "eksproprijuodavo"? O kas dėjosi su H. Manto 2-ajame name buvusia Taupomąja kasa? Saugyklomis jos rūsiuose?
Spėju, kad iš Klaipėdos skubėdami pasitraukti žydų tautybės žmonės bijojo ten eiti ir reikalauti jiems priklausiusio turto.
Kas nutiko su prekėmis, skirtomis Lietuvai, uosto sandėliuose? Kas ir kaip tiek pabėgėlių, tiek prekių sandėlių turtais pasinaudojo? Kas apsigyveno ištuštėjusiuose Herkaus Manto 2-ojo namo butuose? Pagal "Lietuvos aido" pranešimus - turbūt reicho kariškiai. Žinoma, ne paties žemiausio rango...
Taigi šiomis spėlionėmis ir baigiu "desantą" į prieškarinį H. Manto g. 2-ąjį namą. Į jį įsisuksime jau pokariu.
Ditirambai "Akvarelių" skaitytojams
Kartais, trūkstant "Akvarelių" liejimo gijų, kreipiuosi į "Vakarų ekspreso" skaitytojus padėti surasti, kaip sakoma, siūlo galus. Beveik visada atsiranda atsiliepiančių. Šį kartą, kai kreipiausi dėl pokario metais Herkaus Manto 2-ajame name gyvenusios mano lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Teresės Maksimavičienės, vilčių turėjau nedaug. Mokytoja mirusi 1973 m., vaikų neturėjo. Kažin ar Klaipėdoje begyvena kas nors ją pažinojusiųjų? Tuo labiau kad nežinojau net to, nuo kurios pasvietės T. Maksimavičienė buvo kilusi. Ir, įsivaizduokit, atsirado. Tai Jadvyga Venckuvienė, kilusi nuo Radviliškio.
Dėkui, mieleji, kad skaitote, ačiū, kad atsiliepiate, jeigu ko, rašant "Akvareles", prireikia.
Liubovė Stanišauskienė, Loreta Beržinskienė, Kęstutis Kuzmarskis ir daugelis kitų yra nuolatiniai pagalbininkai kartais net labai sudėtingose paieškose. Ačiū jums.
Anonsas
Kitose "Akvaraelėse" įžengsime į Herkaus Manto g. 2-ojo namo erdvų butą, kuriame gyveno Teresė ir Vacys Maksimavičiai. Kas tame bute buvo ypatinga? Kuo ypatingi buvo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Teresės Maksimavičienės mokymo metodai? Iš laiko perspektyvos ir šiuolaikinių niekaip nesibaigiančių mokyklų reformų matau, kad šiuolaikiniai pedagogai, užuot blaškęsi po pasaulį gerųjų patirčių, pedagogikos meno puikiausiai galėtų pasisemti iš mano buvusios mokytojos...
Prašymas
Apie savo mylimos mokytojos vyrą Vacį Maksimavičių težinau tik tiek, kad buvo CBK direktoriaus pavaduotojas. Jeigu rastųsi kas, žinantis apie jį daugiau, praneškite tel. 49 34 35, laiškeliu el. paštu: [email protected] arba feisbuko paskyroje žinute.
Bus daugiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą