Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (624)

Ant "Mažosios Lietuvos" redakcijos ir bendradarbių pamato susitvėrė "Vakarų ekspresas", 1990 m. rugsėjo 15-ąją išleidęs pirmąjį numerį.

Taigi, laikraštis jau brandaus jaunuolio "statuse". Šiandien net saliamonai negalėtų atsakyti į klausimus, kaip mūsų mažytė Lietuva atlaikys išbandymus, todėl sunku numatyti ir tai, kaip atrodys "Vakarų ekspreso" 30-metis po penkių mėnesių.

Tad, naudodamasi tarnybine padėtimi, trisdešimtmetį pradedu minėti "Akvarelėse", kviesdama "memuarintis" buvusius "Vakarų ekspreso" bendradarbius, žurnalistinius kelius pradėjusius būtent Herkaus Manto 2 name veikusios redakcijos kabinetuose.

Juose suspindėjo nemažai žvaigždžių ir žvaigždučių. Kai kurios suspindo ir užgeso painiuose gyvenimo vingiuose. Kai kurios tebežiba visai kitose srityse ir misijose.

"Memuarintis" kreipiausi į daugelį ekspresiečių - buvusių ir esamų, tačiau prisiminimais pasidalinti pasiryžo tik vienas kitas. Ką sugraibiau, tą ir bandysiu sudėlioti.

"Vakarų eksprese" spalvingų figūrų įvairiais leidybos periodais tikrai nestigo. Redakcijos susitvėrimo pradžioje dėl daugelio priežasčių - asmeninių, visuomeninių, kūrybinių ir visokių kitokių - tikras "džiazistas" buvo Gintaras Vaičekauskas, dažnai laikraščio puslapiuose besislėpęs už Vaičkaus slapyvardžio.

Jo pilna buvo visur: ir ties namais, aptaškytais sprogdinimų aukų kraujais, ir pasilinksminimų "kontorose", kurios dar pramogų centrais nesivadino. Žinau, kad viena mėgstamiausių G. Vaičekausko užeigų buvo "Pas Albertą".

Dar į sluoksnius nespėjusioje pasidalinti visuomenėje toje užeigoje įvairiais pavidalais besikeičiantis gyvenimas buvo tarsi ant delno. Nes čia sukinėjosi ir "triusikų siuvėjais" vadinami, ir į nusikaltėlių gaujas jau pradėję burtis žmonės. Išoriškai atžariam, Afganistano pragarus praėjusiam Gintarui pakako jautrumo apčiuopti gyvenimo permainas ir jas fiksuoti "Proletarinės Klaipėdos" rašinių cikle.

O štai ką jis apie darbą "Vakarų eksprese" kalba jis pats.

Fotografas Kęstutis Maskolaitis ir reporteris Gintaras Vaičekauskas.

"Redakcijoje vaikščioti pradėjo mano duktė"

"H. Manto 2 mano atminty išliks kaip vieta, kur prabėgo labai graži mano gyvenimo dalis. Čia, paskutiniame pastato aukšte, dirbau, o darbas, žinia, yra gyvenimo dalis.

Taip jau atsitiko, kad sparčiai populiarėjančio uostamiesčio dienraščio "Vakarų ekspresas" redakcija įsikūrė būtent čia, virš Valstybinės mokesčių inspekcijos galvos.

Mums, jauniems ir beatodairiškiems reporteriams, buvo atriektas didelis kambarys, kuriame sutilpo to meto naujosios žurnalistikos žiedas: D. Grikšaitė, K. Lotužytė, A. Ziabkus, D. Anužis, Š. Pučinskas, A. Ercius, Č. Kavarza, T. Gukauskas, G. Vaičekauskas, A. Šulcas...

Aha, staiga išlindo atsiminimas, kad būtent A. Šulcas buvo iš kažkur parsitempęs ES vėliavą, kuria aš pradėjau mosuoti pro "Vakarų ekspreso" langą per kažkurias šventes: gal Vasario 16-ąją, gal Kovo 11-ąją ar per paradą Herkaus Manto gatve.

Iki Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą dar buvo likęs geras laiko gabalas, tad įdomiai turėjome atrodyti su dar nepažįstama vėliava trispalvių jūroje.

Būtent iš šitos redakcijos pastato prisiskambinau Rusijos TV žurnalisto A. Nevzorovo prodiuseriui. Išsakiau, ką galvoju apie juos, terorą ir jų šlykštų darbą. Būtent Nevzorovas buvo paleidęs Sausio 13-osios terorą pateisinančią laidą.

Apimtas kunkuliuojančių emocijų parašiau straipsnį į "Mažąją Lietuvą", už kurį vėliau man bus iškelta byla už SSSR prezidento M.Gorbačiovo įžeidimą.

Parašiau, apsisukau ant vienos kojos ir išmoviau į Vilnių, nes pagrindiniai reikalai vyko ten, prie Seimo, LRT ir televizijos bokšto...

Kaip neatsiminti ir to, kad mano dukra Guostė pirmuosius žingsnius žengė būtent reporterių kabinete. Kodėl aš darbe buvau su ja, neatsimenu. Bet gerai pamenu, kaip ji, atsiplėšusi nuo vieno stalo, perbėgo beveik visą kabinetą.

Labai gražus laikas labai gražiame pastate. Ir mums, žurnalistams, tai buvo strategiškai labai patogi vieta. Išgirdę GMP sirenas, iš karto domėdavomės, ko jos kaukia ir kur jos lekia. Taip sužinojome apie banditų susišaudymą Priekulėje.

Redakcijoje girdėjome mašinų sprogimus Danės ir Kurpių gatvėse, lėkėme į įvykio vietas. Iš redakcijos langų pirmieji pastebėjome Smiltynės ir "Baltijos" kino teatro gaisrus", - štai taip, sakyčiau, šykštokai, darbą "Vakarų eksprese" prisiminė dabar Seimo narys G. Vaičekauskas.

Bet čia ir "prasikala" esmė - kaip žurnalistikoje darbas ir asmeninis gyvenimas yra susipynę ir "susikryžminę".

Iš kairės: Kristina Lotužytė, Palmira Martinkienė, Genovaitė Privedienė, Rolanda Lukoševičienė, ilgametė atsakingoji sekretorė šviesaus atminimo Virginija Urbonavičienė, kurią ekspresininkai buvo „pakrikštiję“ Mama. Palmiros MARTINKIENĖS archyvo nuotr.

"Pasiilgdavome vieni kitų"

Skirtingai nuo kunkuliuojančio G. Vaičekausko, prie "Vakarų ekspreso" ištakų buvo ir tyli, rami Genovaitė Privedienė. Redakcijoje ji buvo daug kas - ir korektorė, ir stilistė, ir žurnalistė.

Tik po daugelio metų jai buvo patikėtas dienraščio "Sveikatos" priedas. Štai ką ji fiksavo redakcijoje H. Manto 2 pastate: "Geri buvo laikai, nes nepriklausomybės pradžia, visi tokie laisvi jautėmės: laisvi rūkyti kabinetuose, pabaliavoti po darbų, laisvi rašyti ką nori ir kaip nori.

Vienu metu net durys į redakcijos patalpas nebuvo rakinamos - ateidavome dirbti, kada panorėję: vakarais, naktį, jeigu kokį žurnalistinį perlą sužvejojome. Dabar tokioje susvetimėjusioje visuomenėje net keista prisiminti - pasiilgdavome vieni kitų.

Prisimenu tokią kavinukę "Aguona" priešais pastatą. Ten "kavintis" eidavome dažnai. Ten svaidydavomės idėjomis. Kaip ir restorane "Klaipėda", kuriame maitinomės "Vakarų ekspreso" sąskaita. Kai kurios idėjos virsdavo kūnu laikraščio puslapiuose.

H. Manto 2 pastatas man brangus dar ir dėl to, kad prie telefono-telegrafo pirmajame aukšte, kur būdavo skiriami pasimatymai, 1983 metais susipažinau su būsimu vyru. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio.

Nuo vyro žūties per 1990 metų blokadą, skubant į Palangos degalinę prisipilti degalų, praėjo 30 metų. Tuomet netekties skausmui prislopinti atmosfera darbe buvo labai svarbi. Pats darbas - taip pat..."

PRAŠYMAS

Kol vaikštome po "Vakarų ekspreso" redakcijos kabinetus ir koridorius, prašome atsiliepti H. Manto 2 vaistinėje dirbusius farmacininkus, o ir joje vaistų pirkti dieną naktį eidavusius klaipėdiečius el. p. [email protected] arba fb paskyroje parašyti žinutę Gražinai Juodytei.

Bus daugiau.