Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (667)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (667)

Tęsiame pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau toliau žvalgysimės Smiltynės piečiausioje viloje Smiltynės g. 22.

Buvusi Smiltynės g. 22-ojo namo gyventoja Snieguolė Kerpienė labai domisi tos vilos ir jos gyventojų praeitimi. Yra net nusibraižiusi buvusių jos savininkų genealogijos medžius. Žinoma, jų tikrai neaprėpsime. Galbūt kada nors ir pasižvalgysime po ponios Snieguolės paakėtus dirvonus. Nes juose - Rytprūsių gyvenimo būdas, kelių, o kartais ir keliolikos kartų gyvenimo atspindžiai, dažnai sutvirtinti ne iš piršto laužtais istoriniais duomenimis, nes remtasi ir istorikės Zitos Genienės tyrimu.

Vilas Smiltynėje statydintis reikėjo nusipelnyti

Taip, reikėjo turėti ypatingų nuopelnų Klaipėdai. XIX a. pabaigoje sumanyta Smiltynę paversti užmiesčio parku. Tuo rūpinosi Klaipėdos ir apylinkių gražinimo ir turizmo skatinimo draugija. 1897 m. pradėtos derybos su Klaipėdos apskrities valdyba dėl Smiltynės priskyrimo Klaipėdos miestui. Derėtasi, svarstyta iki 1900 m. rugpjūčio, ir galiausiai Smiltynė tapo Klaipėdos dalimi.

1901 m. kovą nuo Smėlio karčemos kalno buvo išmatuota 11 sklypų į šiaurę ir 11 - į pietus. Tais pačiais metais pastatytas kurhauzo kompleksas (apie jį jau kiek rašyta ankstesnėse "Akvarelėse").

Vasarnamiams statydintis leidimai buvo išduodami su sąlyga - juose turi būti gyvenama ir žiemą. Sklypus suskato pirkti žinomi Klaipėdos verslininkai, stambaus kalibro pirkliai.

Pasak istorikės Z. Genienės, iki II pasaulinio karo Smiltynėje nebuvo gatvių pavadinimų, dėl to kol kas vis dar sunku nustatyti vilų savininkus.

Su Smiltynės g. 22-uoju namu pavyko. Jį apie 1905 m. pasistatydino medienos apdirbimo įmonių - dviejų lentpjūvių Smeltėje savininkas, medienos sankrovų aikščių savininkas Vilhelmas Ankeris (Wilhelm Ancker). Jis priklausė žymiai Klaipėdos ir Rusnės medienos pirklių Ankerių šeimai, susijusiai ir su Ernstu Vilhelmu Berbomu (Ernst Wilhelm Beerbohm), draugavusiu su Liudviku Rėza. E. V. Berbomo vardas tarpukario Lietuvoje nutylimas, o ir dabar dažniausiai paminimas tik kalbant apie vėtruges, nes būtent jis sugalvojo ir įdiegė laivų ir kaimų ženklinimo sistemą - lenteles ant laivo stiebo. E. V. Berbomas buvo žvejybos inspektorius, Kuršių marių ir visų jos intakų žūklės prievaizdas. Tai buvo jo tarnyba. O pomėgiai, kultūriniai interesai buvo kur kas platesni nei pareigos.

Vilhelmas Ankeris viloje gyveno neilgai

S. Kerpienė, renkanti pačius įvairiausius šaltinius apie Smiltynės g. 22-ąjį namą, sakė bent kol kas neaptikusi jokių žinių ir net užuominų apie šios garsios ir garbingos medienos pirklių dinastijos atšakos - Vilhelmo Ankerio - šeimą.

Smiltynė, kaip ir visa Kuršių nerija, keri savo gamta, peizažais. Bet viloje gyventi vienam, ypač žiemą, - kažkaip vaizduotė nepiešia idilijos. "Gal tasai ponas buvo tiek paskendęs savo versluose, kad tiesiog neturėjo laiko net galvoti apie šeimą?" - spėliojo ji.

Galbūt viloje lankydavosi ir Vilhelmo Ankerio vyriausiasis brolis, stambus medienos pirklys Ernstas Ankeris.

Žodžiu, V. Ankeris Smiltynėje teištvėrė penkerius metus. Reikia manyti, kad pačioje Klaipėdoje jis taip pat turėjo būstą. Nes interesų mieste irgi nestigo: 1895-1915 m. priklausė Klaipėdos pirklių korporacijai ir 1913-1915 m. buvo netgi jos pirmininku. Aktyviai dalyvavo ir visuomeninės draugijos "Concordia" veikloje. Kaip klostėsi V. Ankerio tolesnis likimas, žinių lyg ir nėra. Spėjama, kad galėjo žūti I pasaulinio karo metu.

Ir bent kol kas didžiausias V. Ankerio paliktas pėdsakas - toji vila, besižvalganti į marias Smiltynėje. Na, ir tas maumedis, turbūt medienos pirklio V. Ankerio sodintas vilos kieme.

1910 m. V. Ankeris vasarnamį pardavė Klaipėdos spaustuvininkų dinastijos antrosios kartos leidėjui Hermanui Vilhelmui Zybertui (Hermann Wilhelm Siebert). Gali būti, kad Ankeriai ir Zybertai taip pat buvo susiję giminystės ryšiais.

Oi, kiek daug dar neįminta ir neįvardinta Klaipėdos istorijoje. Tuo labiau jos dalies - Smiltynės - paslaptys. Gal patiems atkakliausiems istorikams tai dar pavyks. Vilčių teikia Ievos Simonaitytės bibliotekai memelenderių padovanotas Klaipėdos krašto gyvenimo būdo dokumentų ir fotografijų archyvas. Kol kas jis ne visas suskaitmenintas.

Bus daugiau.

PRAŠYMAS

Labai prašau atsiliepti pokarinius Smiltynės gyventojus ar jų palikuonis, turinčius ką papasakoti, - pradedant buitimi, baigiant atskirtimi nuo "didžiosios žemės". Rašyti laiškus el. paštu [email protected]

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder