Ketvirtadienį Klaipėdos piliavietėje pristatyti nuo balandžio vidurio Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vykdomi archeologiniai tyrimai.
Atrasti pamatai ir židiniai
Tyrinėjamai vykdomi šiaurinėje kurtinoje, kur UAB "Pamario restauratorius" tęsia dar 2014 m. pradėtus Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso atkūrimo, statybos darbus. Archeologiniai tyrimai čia jau įpusėjo. Jų metu atkastos seniausių Klaipėdoje pastatų liekanos, rasta XIII-XV a. radinių, išsiaiškinta šioje vietoje buvusio gamtinio reljefo specifika.
"Mes atkasėme patį pirmąjį, ankstyviausiąjį, Klaipėdos sluoksnį. Dabar mes stovime buvusioje nedidelėje papilio gyvenvietėje, kur 13 amžiuje stovėjo gyvenamieji pastatai ir lauko židiniai", - apie unikalų radinį pasakojo Klaipėdos universiteto archeologas Rokas Kraniauskas.
Anot jo, atrasti pamatai byloja apie karkasinės struktūros medinius pastatus, šalia kurių buvo kūrenami lauko židiniai. Dėl to, kad kasinėjimų metu būtent šioje vietoje be pamatų kitų radinių nebuvo, galima daryti prielaidą, kad tai buvo gyvenamieji pastatai.
Visa tyrimo zona turi daug sluoksnių - sugriuvus ar sudegus vienam pastatui, jo vietoje buvo statomas kitas. Archeologų misija yra atsekti visą miesto kūrimosi eigą ir galiausiai "atstatyti" jo planą.
ŽAIDIMAS. Tai - XIII-XVII a. populiaraus žaidimo, kurį galima laikyti kėglių pirmtaku, dalis. Švinu pripildytas galvijo pirštakaulis buvo mėtomas į kitus tokius pat ant lygaus pagrindo sustatytus pirštakaulius.
Beje, pastatai, kaip teigė tyrėjas, buvo nedideli, kadangi jiems nebuvo daug erdvės (statybos vyko upės deltoje, salelėje, kurioje pirmiesiems Klaipėdos gyventojams teko spaustis prie pilies). Be to, viduramžių pastatai buvo nedideli dar ir dėl to, kad juos buvo gana sudėtinga apšildyti.
"Pilyje gyveno įgula, o čia, matyt, gyveno miestiečiai ir pilyje darbavęsi žmonės. Papilio miestas egzistavo 13-15 amžiais, o 15 amžiaus pabaigoje arba 16 pradžioje, vykstant fortifikacijai, miestas buvo perkeltas į dabartinio Klaipėdos senamiesčio vietą. Tuomet aplink pilį buvo iškasti grioviai ir buvęs miestas buvo užpiltas pylimu", - pasakojo archeologas.
"Klampi pėda" ant kalvos
R. Kraniauskas patvirtino, kad papilio gyvenvietę galima laikyti Klaipėdos miesto židiniu.
"Istoriografijoje susiformavusi nuomonė, kad pilis ir pats miestas kūrėsi žemoje, pelkėtoje vietoje. Apie tai byloja ir pats pavadinimas Klaipėda - "klampi pėda". Tačiau iš tiesų miestas susikūrė ant 4 metrus virš jūros lygio iškilusios smėlio ar žvyro kalvos", - sakė jis.
Archeologai šiuo metu bando išspręsti vieną "incognito" - kitoje perkasoje glūdi storas žvyro sluoknis, kuriame rasta daug žmonių kaulų. Tačiau įdomu, jog čia jie glūdi ne anatomine tvarka, o padrikai. Matyt, šie kaulai buvo atsitiktinai atvežti su gruntu, pasemtu iš kapinių. Tačiau to patvirtinti archeologai kol kas nesiryžta.
"Žinome, kad šalia pilies stovėjo bažnyčia, o šalia jos buvo laidojami žmonės. Gali būti, kad tai - Klaipėdos miestiečių kaulai", - sakė R. Kraniauskas.
GRIOVYS. Archeologinių tyrimų metu atkastas XVI amžiaus griovys.
Tyrimų vadovas Gintautas Zabiela papasakojo ir apie XVI amžiaus griovį, kurį atkasė šiuose tyrimuose dalyvaujantys archeologai, ir apie pilies įtvirtinimų raidą. Išlikusios medinės konstrukcijos tvirtino suplūktą žemę vidinėje griovio pusėje.
"Tokių įtvirtinimų teko griebtis todėl, kad, kaip matome, čia labai biri žemė - smėlis ir žvyras. Iškasus griovį ta sienelė tiesiog nesilaikė ir, akivaizdu, ji buvo įtvirtinta. Tai - jau vėlesnės, paaukštintos naujųjų laikų pilies, griovys. Tobulėjant karinei technikai pilis plėtėsi, tad teko aukštinti tvirtinimus ir stumti griovį į išorę. Kasant naują griovį, jos sienos jau buvo tvirtinamos lentomis, o vėliau - dideliais, iki 30 centimetrų pločio, poliais", - pasakojo G. Zabiela.
Nuo kovos įrankių iki žaidimų
Profesorius Vladas Žulkus dar praėjusio tūkstantmečio pabaigoje čia buvo vykdęs kasinėjimus ir taip uždavęs spėlionę, jog galbūt tai ir yra miesto židinys. Tačiau patvirtinti šią hipotezę pavyko tik dabar.
"Iki šiol buvo neaišku, kur įsikūrė Klaipėdos miestas. Tačiau šių metų kasinėjimai miglą prasklaidė. Galima sakyti, jog Klaipėda atvėrė naują istorijos puslapį. Senąją miesto istoriją greičiausiai teks perrašyti arba tiesiog pradėti rašyti kitaip", - pasakojo G. Zabiela ir pridūrė, jog vis tik dar lieka neaišku, ar gyvenvietė čia egzistavo dar prieš pastatant pilį, ar pradėjo kurtis tik jos atsiradimo metu.
Šiais metais vykdytų archeologinių tyrimų metu atrasta puikiai išsilaikiusi XII a. sagė, apyrankė su zoomorfiniais akcentais (galuose matomos gyvūno ausytės), kaip spėjama, kovos peilis, keramikinės šukės, arbaleto bei lanko strėlių angaliai, iš molio padarytas žvejybinis tinklo pasviras, žvejybinis kabliukas, dvinariai arklio žąslai, pasaga, švininis ruošinys, skirtas žvejybiniams svareliams gaminti, švinu pripildytas galvijo pirštakaulis. XIII-XVII amžiais tai buvo populiarus žaidimas, kurį, kaip sakė archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė, būtų galima laikyti kėglių pirmtaku.
Anot archeologės, dauguma šių radinių buvo iškasti įvairiuose griovio sluoksniuose. O štai vietoje, kur atkastos namo liekanos, neaptika jokių kitų radinių.
"Toks įspūdis, kad žmonės viską gražiai susirinko ir išėjo iš tos vietos", - šyptelėjo jaunoji tyrėja.
NEŽINOMASIS. Archeologai šiuo metu bando išspręsti "incognito" - kitoje perkasoje glūdi storas žvyro sluoknis, kuriame rasta daug žmonių kaulų. Iš kur ir kieno jie, kol kas nėra aišku.
RADINIAI. Griovyje rasta nuo žvejybinių įrankių, papuošalų, buityje naudotų indų šukių iki strėlių angalių ir kovos peilio.
Rašyti komentarą