Klaipėdos tiltų istorijos

Su tiltais siejasi jau ir pats miesto gimimas, nes jam pradžią davusi pilis buvo tvirtovė, kurią supo vanduo. Patekti į ją buvo galima tik per tiltą, kuris sykiu turėjo ir gynybinę paskirtį. Šis tiltas minimas jau 1253 m. Ordino sutartyje su Kuršo vyskupu.

"Tais laikais tiltai buvo statomi tik laikini, lengvai išardomi. Šaltiniuose minima, kad 1367 m. Kęstučio kariai bandę sugriauti tiltą per Dangę, bet buvę priversti pasitraukti", - rašoma Jono Tatorio knygoje "Senoji Klaipėda".

Istorikas, muziejininkas Dainius Elertas mano, jog tai yra uostamiesčio tilto, kurį mes dabar vadiname Biržos tiltu, paminėjimas.

1968-IEJI. Naujojo Pilies tilto statyba. Bernardo ALEKNAVIČIAUS (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvas) nuotr.

Dera priminti, kad pati Dangės upė buvo išsišakojusi ir tekėjo dviem vagomis, tad ir tiltų per ją buvo daugiau. Anot J. Tatorio, XVII amžiuje Klaipėdoje per senąją Dangę, kuri suko dabartinio Jono kalnelio kanalo vietoje, tekėjo Didžiąja Vandens gatve ir juosė pilį, buvo trys tiltai. Vienas - ties dabartine Pasiuntinių gatve, antras - ties Didžiosios Vandens ir Tiltų gatvių sankryža (čia buvo miesto vartai) ir trečias - už dviejų kvartalų į šiaurę.

"Pilį su miestu jungė tiltelis per griovį Turgaus gatvės ašyje. Pastačius gynybinius įtvirtinimus tiltai buvo permesti ir per gynybinius griovius prie vartų", - rašė J. Tatoris.

Biržos tiltas - seniausias?

"Oficialiais duomenimis, Lietuvoje seniausiu tiltu pripažįstamas 1860 metais per Vokės upę Grigiškėse pastatytas tiltas, tačiau tiltas per Dangę, kurį dabar vadiname Biržos tiltu, yra seniausias žinomas toje pačioje vietoje tilto funkciją atliekantis įrenginys", - teigia D. Elertas.

Iki XIX a. vidurio Biržos tiltas buvo vienintelis tranzitinis tiltas, kuris miestui duodavo nemažai pajamų. Tiltas buvo medinis, o jo viduryje buvo atveriama anga, pro kurią galėdavo pralįsti burlaivių stiebai. Kiekvienas pro tiltą praplaukiantis laivas privalėjo mokėti tilto pakėlimo mokestį.

ISTORIJA. Biržos tiltui pavadinimą davė šalia jo buvęs Biržos pastatas.

Biržos tiltas rekonstruotas daugiau kaip 10 kartų. 1879 m. medinį tiltą pakeitė naujas metalinis ant mūrinių atramų. Dvi tilto dalys buvo varstomos - atsidarydavo 19 ir 14 metrų pločio angos. 1904 m. tiltą papuošė metaliniai ažūriniai jugendo stiliaus portalai, mat pradėjus važinėti tramvajui reikėjo metalinių konstrukcijų elektros laidams. Toks tiltas buvo iki XX a. trečio dešimtmečio.

D. Elertas akcentuoja, kad svarbiausias Biržos tilto išskirtinumas buvo tai, jog jis atspindėjo pagrindinę gatvės liniją ir visada buvo pritaikytas laivybai.

Antrojo pasaulinio karo metu šis tiltas buvo sugriautas.

SUGRIAUTI. Antrojo pasaulinio karo metu Klaipėdos tiltai buvo sugriauti. Fotografijoje - Karlo tilto likučiai 1951 m. www.bildarchiv-ostpreussen.de

"Pokariu atstatyto tilto ašis pakito. Jis pasuktas į naujai suprojektuotos Herkaus Manto gatvės atkarpą šalia Muzikinio teatro. Be to, tiltas buvo paaukštintas, nors tai nebuvo būtina. Tai - sovietmečio statybų problemos. Tiltą sovietmečiu statė kariškiai, beje, tie patys, kurie Vilniuje statė Žaliąjį tiltą", - pasakojo D. Elertas.

Vardai neįteisinti

1829 m. ties Dramos teatro pastatu, kelto vietoje, pastatytas naujas medinis laivybai pritaikytas varstomas tiltas, pavadintas Vilhelmo III sūnaus princo Karlo vardu. 1877-1878 m. šis tiltas buvo perstatytas. 1904 m., nutiesus tramvajaus liniją, medinį tiltą pakeitė metalinis, varstomas naudojant elektros variklį.

Pasak D. Elerto, lietuviai tilto pavadinimą sulietuvino ir dar pokariu vadindavo Karolio tiltu.

"Kada tiltas pervadintas Pilies tiltu, nežinau. Kol nebuvo minčių apie pilies rekonstrukciją, šio tilto Pilies tiltu niekas nevadino. Aš jo taip niekada nevadinau, nevadinu ir nerekomenduoju vadinti, nes šis tiltas neturi nieko bendro su pilimi. Pilies tiltas buvo piliavietėje. Iš miesto į pilį apskritai patekti nebuvo galima. Reikėdavo apeiti pusiasalį, o toje vietoje, kur baigiasi dabartinis Pilies uostelis ir yra irklavimo bazė, ir buvo Pilies tiltas", - nurodė D. Elertas.

GELEŽINKELIUI. Nutiesus geležinkelį buvo pastatytas jam skirtas arkinis tiltas, sugriautas per karą. Sovietmečiu beveik toje pačioje vietoje atstatytas tiltas, kuriuo naudojamasi ir šiomis dienomis. A. Hennig (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvas) nuotr.

Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų Klaipėdos mieste suteikimo komisijos pirmininkas Vytautas Čepas sakė, jog Klaipėdos tiltų vardai nėra oficialiai patvirtinti ar registruoti.

"Kaip žmonės pavadina - taip ir vadiname. Oficialaus miesto Tarybos ar administracijos potvarkio nėra, kad vienas ar kitas tiltas turėtų būti vadinamas tam tikru vardu. Dažniausiai prilimpa gatvės, kurioje yra tiltas, vardas arba objekto, su kuriuos tiltas susijęs, vardas. Pilies tiltas yra Pilies gatvėje, Mokyklos tiltas - Mokyklos gatvėje, Biržos tilto pavadinimas primena biržos pastatą, kuris stovėjo šalia tilto Dangės krantinėje. Bastionų tilto dar nėra, o žmonės jam jau priklijavo šį vardą", - sakė V. Čepas.

Vienintelis ir nepakartojamas

Vardo neturi pasukamasis tiltelis, atveriantis pėstiesiems kelią į Kruizinių laivų terminalą ir praleidžiantis laivelius iš Dangės į Pilies uostelį. Anot D. Elerto, jis yra pats vertingiausias savo konstrukcija Klaipėdos inžinerinio paveldo objektas. Anot jo, tokio tipo tilto nėra ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse.

Pasukamasis tiltelis, pasak D. Elerto, buvo tris kartus iš pagrindų rekonstruotas.

"Pirmasis toje vietoje pastatytas tiltas per Daselio griovį buvo vadinamas Grandinių tiltu, nes jo konstrukciją laikė grandinės, kurios su svertais pakeldavo tiltą, kad galėtų praplaukti laivai. Paskui jis buvo pertvarkytas į pasukamą tiltelį. Iš pradžių vienaip, po to - kitaip", - priminė istorikas.

Tilteliui pasukti naudojama žmogaus jėga. Paprastai jį suka du vyrai.

TECHNIKOS PAMINKLAS. Pasukamasis tiltelis yra vienintelis tokį mechanizmą turintis tiltas Baltijos šalyse. Redakcijos archyvo nuotr.

Geležinkelio ir kiti tiltai

1874 m., kai buvo tiesiamas Klaipėdos-Tilžės geležinkelis, pastatytas ir jam skirtas tiltas per Dangę. Tai buvo arkinis tiltas, išmūrytas iš akmenų su penkiomis pusapskritėmis arkomis. Karo metais tiltas buvo sugriautas. Sovietmečiu beveik toje pačioje vietoje atstatytas tiltas, kuriuo naudojamasi ir šiomis dienomis.

Buvo ir laikinų tiltų per upę. D. Elertas primena, jog karo metais miestiečiai naudojosi mediniu tiltu, kuris buvo nutiestas netoli rotušės. Pokariu netoli elektrinės buvo kabantis, vadinamasis beždžionių tiltas.

"Stacionarus gražus tiltas buvo Tauralaukyje. Jis buvo keliais šimtais metrų toliau nuo dabartinio tilto, upės aukštupio link. Toje vietoje kadaise susikirto keliai. Iki šiol išlikę senojo tilto poliai ir matyti kelių sankirta. Ties dabartiniu Botanikos sodu žmones į kitą upės krantą keldavo keltas. Poreikis statyti iki šiol tarnaujantį Tauralaukio tiltą atsirado sovietmečiu, kai buvusio dvaro vietoje buvo įkurtas tarybinis ūkis, su kuriuo reikėjo susisiekti", - pasakojo D. Elertas.

Tiltai transportui nukreipti

Augant miestui ir didėjant transporto srautui, iškilo būtinybė tiesti aplinkkelius ir statyti naujus tiltus per Dangę. Tokią funkciją šiuo metu atlieka Mokyklos gatvės tiltas. Planuoti jis buvo pradėtas dar prieškariu.

1937 m. rugsėjo 10 d. išleistame uostamiesčio laikraščio "Vakarai" numeryje buvo publikacija "Planuoja Klaipėdoje statyti didelę magistralinę gatvę". Joje buvo rašoma, jog "didelė gatvė aplink visą miestą jungsis su visomis svarbiausiomis miesto gatvėmis. Toji didžioji susisiekimo gatvė turės prasidėti ties Šlėvio gatve priešais Muitinės sandėliu, eis skersai Montės gatvę, keliuku, kur seniau ėjo į uostą geležinkelis, toliau pro geležinkelio stotį, pro miesto kapines, pro Livermos tekstilės fabriką, per upę, pro Joniškės tekstilės fabriką, skersai Tilžės gatvę, pro žydų kapines ir ties Smeltės vaistine įsijungs į Smeltės gatvę".

Planuota, jog naujoji gatvė sujungs uostą, geležinkelio stotį, "Lietuvos eksportą" ir aplenks senamiestį.

"Teks statyti naują tiltą per Dangę. Be to, ir Biržos tiltas yra labai senoviškas, reikalauja nuolatinio remonto ir, be to, didesniems laivams yra nepatogus ir ankštas", - rašė "Vakarai".

Visgi toks planas buvo pradėtas įgyvendintas tik sovietų laikais, o užbaigtas jau atgavus nepriklausomybę.

Bastionų tiltas ir alternatyva

Klaipėdoje jau projektuojamas Bastionų tiltas ir gatvė. Šis tiltas sujungs Danės ir Bangų gatves. Tačiau D. Elertas mini, jog dar sovietmečiu buvo iškelta idėja pastatyti antrą tiltą kitoje vietoje.

"Tiltas planuotas ties upės posūkiu, kuris jungtų Garažų gatvę vienoje upės pusėje ir Klemiškės gatvę - kitoje pusėje", - teigė D. Elertas.

ATEITIS. Būsimasis Bastionų tiltas irgi bus pakeliamas.

Pašnekovo nuomone, šioje vietoje tiltas kur kas geriau patenkintų šių dienų poreikį nukreipti transporto srautą nuo senamiesčio ir tarnautų kaip aplinkkelis.

"Garažų gatvė susisiekia su Liepų gatve ir Šiaurės prospektu, Klemiškės gatvė susijungia su Palangos plentu. Pažymėtina, kad Garažų gatvėje nėra gyvenamųjų namų", - dėstė argumentus D. Elertas.

Šį siūlymą Visuomeninė kultūros paveldo komisija, kuriai atstovauja D. Elertas, esą buvo pateikusi miesto Savivaldybei, tačiau į siūlymą nebuvo atsižvelgta.

Prižiūrimi geriausiai

Dauguma šiuo metu Klaipėdoje naudojamų tiltų yra suprojektuoti ir pastatyti vadovaujantis 1952, 1962 ir 1984 m. sovietinėmis projektavimo normomis, kurios yra vidutiniškai 1,5 karto mažesnės nei europinės. Tad didėjant transporto srautui mieste kyla klausimas, ar šie tiltai yra saugūs.

Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Alma Montvilienė ramina, kad būgštauti nėra ko, nes dauguma uostamiesčio tiltų yra rekonstruoti.

"Klaipėdos tiltai ir viadukai prižiūrimi geriausiai visoje Lietuvoje. Tiltai yra valomi, apžiūrimi kartą per mėnesį, jei reikia - atliekamas smulkus remontas. Kiekvienais metais tiltų būklę išsamiai įvertina komisija", - sakė specialistė.

Didžiausias krūvis, anot A. Montvilienės, tenka Biržos tiltui, kuriuo važiuoja didieji miesto autobusai.

"Tai skaudžiai atsiliepia tilto metalinėms konstrukcijoms. Sykiu noriu priminti, kad žmonės nekabintų spynų ant tiltų turėklų, tam yra specialus meilės spynų medis Danės upės krantinėje. Spynos per laiką surūdija ir rūdys varvėdamos turėklais žemyn sukelia turėklų koroziją, be to, prideda neplanuoto svorio tilto konstrukcijoms", - kalbėjo A. Montvilienė.