Apie dainą broliams ukrainiečiams

"Tik atlikau pilietinę pareigą"

- sakė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas Virginijus Pupšys.

"Man dainos populiarumas neglostė širdies nei savimeilės, svarbu, kad kažkas "gerai gavo į snukį". Žinoma, buvo tokių, kurie puolė keiktis baisiausiais necenzūriniais žodžiais, bet net nenorėjusieji dainos girdėti jos klausėsi", - sakė V. Pupšys.

Dainos, sukurtos pagal jaunos kijevietės patriotės Anastasijos Dmytruk eiles, įtaigų poveikį jis paaiškintų tuo, jog sprogo pritvinkęs ukrainiečių tautos skaudulys, tad ir klauso jos žmonės - užpulti beginkliai, suspardyti, sušaudyti banditų, kurie nenori pripažinti, kad yra ciniški žmogžudžiai.

"Tokių dainų išvis nereikėtų rašyti ir klausyti: nes vyksta karas, o kam kariauti? Rašiau labai rimtai, tai buvo vidinė būtinybė, gyvybinis ir pilietinis poreikis kalbėti apie nekaltus žmones, kurie kenčia, traiškomi kareiviškais batais, ir nieko negali padaryti - tai viskas, kuo galėjau padėti. Ginklo į rankas negaliu paimti, tai "šaudau" kovos dainomis. Tik pasakiau savo poziciją, ir žmonės tegu sprendžia, ar daina teisingai ir laiku parašyta", - sakė V. Pupšys, prasitaręs, jog parašyti dainą, kuri suvienytų lietuvius, būtų ne ką lengviau.

PAVYKO. "Pasirodžius internete mūsų pirmajai dainai, per savaitę klausytojų skaičius išaugo iki milijono. Taigi ji iškart įstrigo į žmonių sąmonę", - sakė dainos aranžuotojas Gintautas Litinskas.

Ko reikia liaudžiai

"Virgis dažnai užeina į mano studiją savo kūrybos įrašyti: vieną dieną, kai prasidėjo dramatiški įvykiai Ukrainoje, atėjo ir sako: "Radau gerą tekstą internete", ir, pasiėmęs gitarą, padainavo pirmąjį dainos posmelį. Mane tai užkabino, sakiau - būtinai iki galo padaryk tą dainą, tekstas intriguojantis", - prisiminė kompozitorius, aranžuotojas, grojantis bosine gitara Gintautas Litinskas.

Pasak Ginto, vos vienu įkvėpimu jo aranžuota orkestrui V. Pupšio daina buvo nusiųsta Anastasijai, o ši įdėjo į "jutubą", ir nuėjusi į Maidano aikštę, išvydo vaizdo klipą didžiuliame ekrane.

"Iki šiol neturėjau draugų Ukrainoje, dabar turiu jų šimtus. Spalį nuvykę į Kijevą, susipažinome su kovotojais už laisvę ir su kareiviais, vienas jų prisiminė, kad, kai gyveno Mažeikiuose, girdėjo "Studijos" ansamblio koncertą, išsaugojo plokštelę. Pirmąją dainą sukūrę pavasarį, dabar, rudenį, vežėme antrąją "Molitva" (pilnas pavadinimas- "Ja u boga vam mira vymoliu"), parašytą pagal tos pačios Anastasijos, kuri lankėsi Lietuvoje, tekstą. Istorija pasikartojo: vėl Virgis pagrojo pirmuosius dainos akordus, ir buvo aišku, kad verta ją kurti, tik tarp bendraminčių kilo kūrybinių ginčų dėl vaizdajuostės, ar ten turėtų matytis tik stovinčių laisvės sargyboje veidai, ar ir dainos atlikėjų.

"Girdėjau, kad Vladimiras Putinas yra surinkęs visą kolekciją dainų apie save. Esą mūsų daina jam visai patiko, tik žiauriai sunervino žodžiai: "Vy - ogromnyje, my - mogučije". (Apytikslis vertimas: "Jūs dideli, mes - galingi dvasia"), - sakė Gintautas.

Pasak jo, antroji daina, nors ir vėl sukurta slavų liaudies dainų, kurios suvirpina sielą, motyvais, bet nesusilaukė tokio didelio susidomėjimo. Kūrėjai juokauja, kad žmonėms gal labiau reikia intrigos, ultimatumų "mes niekad nebūsime broliais", negu jautraus teksto apie tai, kaip išmelsti taikos.