"Už vadovavimą senjorų šokių kolektyvui "Klaipėdos zunda" ir tarptautinių senjorų šokių festivalių organizavimą, Klaipėdos ir visos Lietuvos reprezentavimą", - taip apibūdinta šios moters kandidatūra.
23 uostamiesčio senjorėms, lydimoms I. Toliušienės, teko šokti Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir kitur, jos aktyviai bendrauja su kituose miestuose besikuriančiais analogiškais kolektyvais. Šios moterys, be šokių, užsiima ir visuomenine veikla - padeda vargstantiems, daugiavaikėms šeimoms.
Norėjo kažko naujo
"Labai malonu sulaukti tokio įvertinimo. Štai net anūkėlis grįžęs pasakojo, jog jo mokytoja žada balsuoti už mane. Žmonės mane pažįsta, daug metų dirbau kultūros srityje, daug ir pati pažįstu", - šypteli I. Toliušienė.
Paklausta, kas yra "Klaipėdos zunda" ir kaip ji atsirado, moteris pasakojo, jog galima sakyti, kad šokių kolektyvas susibūrė netyčia. Veikla prasidėjo dar 2010 metais, kai I. Toliušienė dirbo Trečiojo amžiaus universiteto kultūros vadove. Tada uostamiestyje vyko Baltijos šalių senjorų konferencija, kurioje susirinko aplinkinių šalių senjorai, taip pat ir Vokietijos atstovai.
"Norėjosi padaryti ką nors tokio, ko dar nebuvo Klaipėdoje, paprašė sugalvoti po konferencijos ką nors linksmesnio. Tai aš ir suorganizavau - pakviečiau Klaipėdos muzikinio teatro gastroliuojančius solistus, kurie turėjo vokiškų dainų, tad mes kartu su vokiečiais ir kitais konferencijos svečiais sušokome klumpakojį. Po to susižavėjusi vokiečių atstovė pakvietė dalyvauti Taline vyksiančiame senjorų šokių festivalyje", - prisiminė I. Toliušienė.
Ji tvirtino, jog toks pasiūlymas buvo netikėtas. "Juk šokti nemokėjome", - juokėsi ji ir pridūrė, jog pasiūlymą vis dėlto priėmė.
Kartu su senjorėmis dar prieš festivalį I. Toliušienė nuvyko į Estiją ir susipažino su tenykštėmis šokėjomis, buvo pasiūlyta bendrauti su choreografu iš Jelgavos (Latvija), kuris vėliau atvykęs į Lietuvą "sustatė" pirmąją "Klaipėdos zundos" choreografiją.
"Jau gegužės gale išvykome į šokių festivalį Estijoje. Tai buvo pats nuostabiausiais koncertas, kuris vyko jų Atgimimo aikštėje. Toks pakilimas - su lietuviškomis dainomis, šokiais. Sušokome stilizuotą klumpakojį, vėliau prisijungėme prie kitų kolektyvų. Nepatikėsite, net juodaodžiai mums pradėjo lietuviškai šaukti - pasirodo, jog jie buvo tarnavę NATO karinėje bazėje Šiauliuose", - šypsojosi I. Toliušienė.
Neleidžia liūdėti
"Klaipėdos zundos" pradžia, anot moters, buvo sudėtinga. Neturėta nieko - nei muzikos, nei vadovo, nei lėšų. Moterys pačios dėjosi pinigus, jog galėtų užsiimti mėgstama veikla. 2012 m. buvo įkurta viešoji įstaiga, kolektyvui iš pradžių laikinai pagelbėti sutiko Klaipėdos muzikinio teatro balerūnas Valdemaras Marcinkus, kuris su "Klaipėdos zundos" šokėjomis dirba iki šiol.
"Kai visi aplink dejuoja, man ir mano moterims norisi džiaugtis. Džiugina, jog Klaipėdoje yra tiek daug gerų žmonių - mokytis šokti pradėjome mažytėje tremtinių klubo salytėje, kurią pačios prieš repeticijas išsiplaudavome. Vėliau šokome Jaunimo centre, Klaipėdos kolegijoje, universiteto Jūrų technikos fakultete, o dabar jaučiamės nerealiai, nes turime patį nuostabiausią dalyką - Bendruomenės namus Debreceno gatvėje. Ne gėda ir svečius pasikviesti, ten galima niekieno netrukdomi koncertuoti, repetuoti. Iš užsienio atvažiuojantys svečiai mums net pavydi", - džiaugėsi I. Toliušienė.
Moterys laiko randa ir labdaringai veiklai. "Klaipėdos zundos" šokėjas galima sutikti savanoriaujant "Maisto banko" akcijose, jos padeda labdaringoje valgykloje, daugiavaikėms šeimoms.
"Kolektyve šiuo metu yra 23 moterys. Tai - buvusios mokytojos, medikės, inžinierės ir kitų sričių specialistės. Ne paslaptis, jog daugelis mūsų jau yra vienišos, tad buvimas drauge neleidžia liūdėti, snausti, sėdėti kur nors užpečkyje ir dejuoti, kaip blogai. Tiesiog džiaugiamės šiandiena. O juk šokis yra puiki priemonė ir sveikatai pataisyti - turime net specialius judesius", - pasakojo I. Toliušienė.
Anot kolektyvo vadovės, svarbiausia, jog šokis ir buvimas drauge leidžia dvasiškai atsigauti.
"Turėjome mėnesį laiko atostogų, tai moterys pačios pradėjo man skambinti ir klausti, kada vėl rinksimės. Norime šokti, judėti, bendrauti", - pridūrė ji.
Beje, "Klaipėdos zundos" moterys aktyviai ruošiasi Jūros šventei. Pagrindinė mintis - priartėti prie žmonių, tad šventės metu svarstoma šokti atokiau nuo miesto centro - galbūt Sąjūdžio parke arba ant I. Simonaitytės gatvėje esančio kalno.
Pasirodo, jog aktyvių uostamiesčio senjorių pavyzdys įkvepia ir kitų miestų gyventojus. Sekdami klaipėdiečių pavyzdžiu analogiški kolektyvai įsikūrė Kelmėje, Telšiuose, Kretingoje. Senjorės dažnai lanko vienos kitas, mokosi.
"Lietuvoje yra daug norinčių šokti senjorių. Bet tai nemažai kainuoja - ir konsultacijos, ir seminarai. Visai neseniai pačios grįžom iš Latvijoje vykusio seminaro, kur per dvi dienas išmokome 14 šokių. Dabar pradėsime mokytis naujojo repertuaro", - sakė kolektyvo vadovė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą