Siūlomos karantino programėlės kelia diskusijas: vieni mato teisių pažeidimus, kiti – galimybę valdyti virusą

Europos šalims svarstant atverti sienas, Europos Sąjungos narės pradėjo derybas, kaip suderinti mobiliąsias programėles, kurios leistų gauti duomenis apie žmonių judėjimą ir sveikatos būklę.

Ateityje į keliones gali būti privaloma pasiimti ne tik lagaminą ir asmens dokumentą, bet ir išmanųjį telefoną. Europoje svarstoma apie programėlę, kuri užtikrintų saugias keliones ateityje. Tačiau Lietuvos ambasadorė prie Europos Sąjungos tikina – bendros programėlės veikiausiai nebus. Svarstoma, kaip suvienyti kuriamas visų šalių programėles.

Vietos nustatymo technologijos keliaujantiems jau veikia Kinijoje. Šanchajuje gyvenantis lietuvis Mindaugas Skrupskelis pasidalijo įrašu, kaip dabar keliauja Kinijos viduje. Jis kaskart išlipęs iš lėktuvo prie vartų nuskaito specialų kodą ir užpildo duomenis. Be programėlės keliauti Kinijoje Mindaugas negalėtų.

„Jeigu, tarkime, tu ir pats nežinotum, bet staiga paaiškėtų, kad turėjai kontaktų, lankeisi kažkokiame židinyje (COVID-19 – LRT.lt), apie kurį tu pats nežinai, staiga pamatytum geltoną kodą ir suprastum, kad tau reikia pasitikrinti ir imtis kažkokių priemonių. Tokiu būdu technologijos informuotų ir tave, ir pareigūnus, kurie tikrina“, – pasakoja lietuvis.

Koronaviruso plitimui stabdyti technologijas pasitelkia ir kitos šalys. Didžiajai Britanijai priklausančioje Vaito saloje išbandoma išmaniųjų telefonų programėlė, skirta koronaviruso plitimui sekti. Ji įspės žmones, jeigu šalia jų buvo užsikrėtusiųjų. Panaši programėlė jau veikia Australijoje, apie ją svarsto ir Prancūzija, Šveicarija.

Tačiau žmogaus teisių specialistai įspėja – technologijos neturėtų atskleisti asmeninių duomenų. Jos turėtų būti savanoriškos.

„Tai, ką skaičiau spaudoje, bent jau tą vieną citatą premjero pasakytą, kad programėlė būtų neva savanoriška, bet tie, kurie nesutiktų jos parsisiųsti, jiems būtų kažkokie apribojimai, tai neskamba kaip savanoriškas pasirinkimas“, – teigia Žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga skuba raminti, kad programėlė tikrai būtų tik savanoriška.

„Be abejo, kad ji būtų savanoriška, kaip ir keliavimas yra savanoriškas. Žmogus gi gali apsispręsti ir nekeliauti, jeigu jo netenkina tam tikros sąlygos ar tai, kad žmogui reikės karantinuotis atvykus į kažkokią tai valstybę“, – teigia jis.

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, tokia priemonė galėtų būti naudinga.

„Epidemiologine prasme, tokiu būdu atsekti tuos žmones, kurie nesilaiko susitarimo, nesilaiko tų priimtų priemonių, kad vis tiktai jie turi likti tas dvi savaites, ar kiek bus pasakyta, tam tikroje izoliacijoje, tai yra suprantama ir gali būti efekti“, – pabrėžia jis.

Kad tokią programėlę rinktųsi, sako ir patys lietuviai. Tiesa, kai kurie jos reikalingumu abejoja.

Europos Komisijos teigimu, net jei šalyse tokios programėlės atsirastų, jos turėtų būti nebenaudojamos krizei pasibaigus.