Bėda, kad jų vis daugėja. Štai Kretingos rajone dėl neteisėtai iškirstų ir pagrobtų medžių į Kretingos rajono aplinkos apsaugos agentūros specialistus kreipėsi miško savininkai arba miškų kontrolę vykdantys pareigūnai specialių reidų metu ar vykdydami miško valdų būklės kontrolę nustatė privačiuose miškuose medienos vagystes: 2007 metais - 2 atv./75,62 ktm; 2008 metais – 0; 2009 metais – 5 atv./110,54 ktm; 2010 metais – 8 atv./73,40 ktm.
Atitinkamai valstybiniai miškų pareigūnai valstybiniuose miškuose nustatė valstybinio turto grobstymo atvejus : 2007 metais – 5 atv./6,10 ktm; 2008 metais – 8 atv./34,40 ktm ; 2009 metais – 15 atv./72,90 ktm ; 2010 metais – 13 atv./41,17 ktm.
Nustatyti kaltininkus ne visada pavyksta - atskleista 67 proc. privačiuose miškuose 67 proc. ir 78 proc. valstybiniuose miškuose įvykdytų vagysčių. Nors likti nepričiuptam, palyginti, nedidelė tikimybė, bet tokių atvejų vis daugėja. Didėjanti bedarbystė, sunki materialinė padėtis - šių blogybių pagrindinė priežastis.
Šių metų lapkričio 24 dieną tikslinio reido metu vėl nustatytas neteisėtas kirtimas privačiame miške – iškirsta 39 ktm žalių medžių. Valda priklauso keturiems bendrasavininkams. Viena iš savininkių R. D. dėl įvykdytos vagystės kreipėsi į Kretingos rajono policijos komisariatą. Nė vienas iš savininkų mišku nesirūpino, retai jame lankydavosi, nors Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.1. punkte nurodyta, kad miško savininkas privalo saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėto kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų darančių žalą miškui ir aplinkai.
Tačiau ar visada ta pareiga vykdoma? O vagišiai, siekdami pasipelnyti, tokiose valdose dažniausiai ir "pašeimininkauja“. Žinodami, kad savininkai ne vietiniai, matydami, kad jame niekas nesilanko, tuo pasinaudoja ir "pasimalkauja“ vieną kartą, o jei viskas ramu, - dar kartą. Jei įtarimų, kas galėjo iškirsti ir pagrobti medieną, nėra, policijos pareigūnams nėra už ko užsikabinti ir tokie neteisėti kirtimai lieka neatskleisti, todėl ir pretenzijų atlyginti savininko miškui ir aplinkai padarytą žalą nėra kam pateikti.
Lapkričio mėnesį aplinkosaugininkams teko dalyvauti apylinkės teisme, kur buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl įvykdytos miško vagystės iš O. M. privačios miško valdos Barkelių kaime, Kretingos rajone. Šiuo atveju kaltininkas buvo nustatytas, todėl įrodžius jo kaltę ir kaltininkui prisipažinus padarius nusikaltimą, jam buvo priteista atlyginti miško savininkui padarytą žalą, taip pat atlyginti aplinkai padarytą žalą, konfiskuotos gautos pajamos už iškirstą medieną ir apribota laisvė metams ir aštuoniems mėnesiams. Teisiamajam vienas kietmetris malkų kainavo daugiau nei 230 litų ir suvaržyta laisve.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą