Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Tauragės rajono apylinkės teismas tauragiškį Paulių Gimbutą pripažino kaltu įvykdžius du nusikaltimus - savavališkai pasišalinus iš tarnybos vietos bei dezertyravimo. Nors už tai gresia įkalinimas iki 5 metų, vaikinui teismas skyrė metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimą, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Tokio verdikto prašė ir prokuroras.
Jaunuolis į profesinę karo tarnybą įstojo praėjusiųjų metų birželį ir pasirašė dvejų metų sutartį. Tačiau joje neištvėrė nė metų. Šiais metais jis net tris kartus nepasirodė tarnyboje. Pirmą kartą jis į Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotąjį pėstininkų batalioną negrįžo nuo vasario 8 d. iki kovo 17 d. Antrąjį - nuo kovo 30 d. iki balandžio 6 d., trečiąjį - nuo balandžio 13 d. iki gegužės 2 d.
Pasak teisiamojo, pastarąjį kartą jis batalione nepasirodė, nes vienas iš vadų pareiškė, kad jau po pirmųjų dviejų kartų jo karjera kariuomenėje baigta ir į ją jis gali nebegrįžti. P.Gimbutas pasakojo, kad iš pradžių tarnyba jam patiko. Tačiau vėliau pasigedo aktyvesnės veiklos ir pasiprašė perkeliamas iš sunkiosios ginkluotės kopos į pėstininkų, kurioje tikėjosi labiau save realizuoti. Sulaukęs neigiamo atsakymo, labai nusivylė ir ėmė vengti tarnybos.
P.Gimbutas prisipažino, kad padarė klaidą. Tokią, kurios ištaisyti jam niekas neleis. Nors jaunuolis pareiškė, kad nori tarnybą atlikti iki galo, tikino suprantantis, jog iškėlus baudžiamąją bylą jam to padaryti niekas nebeleis.
Kariškių teigimu, karys turėjo galimybę ne tik teisėtai palikti tarnybą, bet ir pakeisti kuopą. Pasirašius profesinės karo tarnybos sutartį gali būti nustatomas ne ilgesnis nei pusės metų bandomasis laikotarpis, per kurį, supratęs, kad sėdi ne savo „rogėse“, karys turi teisę ją nutraukti be jokių papildomų įsipareigojimų. Eilinių karių perkėlimas iš vienos kuopos į kitą bataliono viduje yra įprasta administracinė procedūra, kurią gali inicijuoti ne tik kuopos vadas, bet ir pats karys.
Liudas Gumbinas, Atsargos pulkininkas leitenantas, Šaulių sąjungos vadas:
Tokie atvejai yra išimtys, o ne sistema. Todėl kiekvieną jų reikėtų komentuoti konkrečiai. Manau, kad kiekvienas individualus žmogus turi savo atsakymus. Ar tai mergina turėjo įtakos, ar kokie nors psichologiniai dalykai bei kitos problemos. Juk visokių nutikimų gyvenime būna.
Kariuomenė yra vieta, kuri reikalauja daugybės dalykų. Tarp jų - ir ištvermės bei didesnio psichologinio pasiruošimo. Manau, kad nė vienas atėję į kariuomenę, neturi lengvos tarnybos. Reikia pastangų, reikia šiek tiek „perlipti“ per save ir tai yra normalu. Tačiau įvairių gyvenimiškų situacijų yra ne tik kariuomenėje. Jų gali nutikti tiek įstojus mokyti sį universitetą, tiek gavus naują darbą.
Tie, kurie į kariuomenę eina savanorystės principu, turėtų įvertinti, ar yra pasiryžę šį principą įprasminti realiais darbais. Bet neatmeskime situacijos, kad šiandien yra savanorystė, o jau kitą dieną dalis jaunuolių gali būti tiesiog pašaukti į tarnybą, jei neužteks tų pačių savanorių. Tada jau nekils jokių klausimų, galiu ar negaliu. Yra žodis „reikia“. Tai tavo, kaip piliečio, pareiga ir tu ją turi atlikti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą